Divertikulai gali būti įvairiose virškinimo trakto dalyse, tačiau dažniau jie pasitaiko dvylikapirštėje žarnoje ir apatinėje storosios žarnos dalyje. Anatominiu atžvilgiu dažniausiai susiduriama su „pseudodivertikulais", kurių atveju per žarnų sienelės raumenis, ties kraujagyslių anga išsiveržia gleivinis ir pogleivinis sluoksniai, dengiami serozinės plėvės. Padidėjus slėgiui žarnose, divertikulas pamažu gali didėti. Klinikiniai simptomai išryškėja, kai prasideda uždegimas (divertikulitas), ulceracija, o kartais ir kraujavimas. Galima ir divertikulo perforacija; piktybinė divertikulo degeneracija pasitaiko retai.
Dvylikapirštės žarnos divertikulas. Jis kartais nepasireiškia jokiais simptomais ir nustatomas atsitiktinai, tiriant rentgenu. Tačiau, išsivysčius uždegiminiam ar opiniam procesui, išryškėja daugelis simptomų. Ligoniai skundžiasi pilnumo jausmu, ypač pavalgę sunkiau virškinamo maisto, kartais ir alkio skausmu. Būklei pablogėjus, ligonis gali vemti, viduriuoti; kartais pakyla temperatūra, atsiranda leukocitozė. Erozijos gali kraujuoti. Peripapiliniai divertikulai gali paskatinti cholecistito, cholangito ar pankreatito atsiradimą ir vystymąsi.
Diagnozė nustatoma, remiantis rentgenologiniu tyrimu. Prisipildęs kontrastinės masės divertikulas matomas kaip apvalus, ovalus arba pailgas žarnos sienelės išsikišimas. Divertikulo kaklelio spazmai ar maisto likučiai gali neleisti į jį patekti kontrastinei medžiagai.
Storosios žarnos divertikulas. Ši anomalija dažniau pasitaiko žmonėms, turintiems daugiau kaip 40 metų. Divertikulas paprastai esti nedidelis, nuo žirnio iki riešuto dydžio, ir išsivysto storosios žarnos nusileidžiančioje dalyje arba riestinėje žarnoje. Dažnai divertikulas nustatomas atsitiktinai; tik apie 20% ligonių dėl divertikulito ar peridivertikulito būna įvairūs simptomai. Ligoniai skundžiasi skausmu kairėje apatinėje pilvo dalyje, meteorizmu, viduriavimu; kartais būna karščiavimas, padaugėja leukocitų.
Diagnozė nustatoma, tiriant rentgenu.
Gydymas. Besimptominiai divertikulai nereikalauja gydymo. Rekomenduotina vengti standaus, viduriavimą skatinančio maisto. Toks maistas gali paskatinti divertikulito vystymąsi. Dėl obstipacijos, sunkaus išsituštinimo, padidinančio slėgį žarnose, divertikulas gali didėti. Esant uždegimui ir viduriavimui, gydoma tokiomis pat priemonėmis, kaip sergant kolitu. Žarnos plaunamos ramunėlių arbata, 1% tanino tirpalu, skiriama sulginas ar kiti sulfanilamidai, levomicetinas, tetraciklinas ir t. t. Chirurginis gydymas indikuojamas storosios žarnos stenozės, kraujavimo, perforacijos ir piktybinės degeneracijos atvejais.
