Žarnų vegetoneurozė

Kaip kitų virškinimo organų, taip ir žarnų gali būti funkcinių jautrumo, motorikos ir sekrecijos sutrikimų. Motoriniai sutrikimai pasireiškia žarnyno spazmais, peristaltikos pakitimais, hipotonija ar hipertonija.

Etiologija ir patogenezė. Žarnų vegetoneurozė yra bendros neurozės išraiška; jos atveju funkciniai sutrikimai daugiausia paliečia žarnyną. Jų lokalizaciją apsprendžia įgimtos anomalijos, persirgtos žarnyno infekcinės ir kitos ligos, pažeidžiančios virškinimo organus. Funkcinė obstipacija, kuria dažnai skundžiasi moterys, gali būti susijusi su švelniu, nepakankamai dirginančiu žarnyno sieneles maistu ir sėdimu darbu. Vienų organų lygiųjų raumenų hiperfunkcija ir hipertonija gali sukelti kompensacinę kitų organų hipofunkciją ir hipotoniją. Obstipacija gali atsirasti dėl emocinių faktorių, dėl laiko stokos ar kitų priežasčių, sutrikdančių refleksinį tuštinimosi ritmą.

Spastinė obstipacija yra susijusi su motorikos koordinacijos sutrikimu.

Klinika. Nusiskundimai ir ligos simptomai gana įvairūs; jie priklauso nuo lokalizacijos funkcinių sutrikimų, kurie gali apimti tai visą žarnyną, tai plonąją ar storąją žarną. Dėl per stiprios peristaltikos padažnėja išsituštinimas.

Dėl dvylikapirštės žarnos antiperistaltikos būna duodenoventrikulinis refliuksas, kurio metu, didesniam kiekiui dvylikapirštės žarnos turinio patenkant į skrandį, ligonis pajunta deginimą duobutėje, pykinimą; kartais sutrinka virškinimas skrandyje. Šie funkciniai sutrikimai dažniau pasitaiko, sergant anacidiniu gastritu, taip pat po skrandžio rezekcijos.

Viduriams užkietėjus, ligoniai tuštinasi retai — kartą per 3—7 dienas; kartais be pagalbos visai neišsituština. Vyraujant atonijai, ligoniai skausmo gali nejusti. Tik po keleto dienųr prisipildžius storajai žarnai, pajunta spaudimą pilve, kartais daugiau kairėje jo pusėje, o kurį laiką prieš išsituštinimą — ir nemažą skausmą storosios žarnos srityje. Esant hiperkinetinei, arba spastinei, formai, įvairaus intensyvumo skausmas gali būti juntamas visą laiką.

Spaudžiant pilvo srityje, ligonis kartais skausmu nesiskundžia, kartais dėl padidėjusio jautrumo ir storosios žarnos prisipildymo jos projekcijoje junta skausmą. Palpuojant kairėje pilvo pusėje prieš išsituštinimą, galima užčiuopti prisipildžiusią storąją žarną, kartais, ypač esant neįtemptam pilvo presui, galima užčiuopti kylančią ją ar net skersinę žarną.

Rentgenu tiriant, kartais visoje storojoje žarnoje, o kartais tik atskirose jos dalyse nustatoma koprostazė. Spastinei būklei būdinga ryški haustracija, kartais būna smarkiai susiaurėjusi žarna; atonijos atvejais haustracija esti neryški.

Tiriant kitus organus, galima nustatyti skrandžio funkcijos sutrikimą, kartais hiperaciditą, sutrikusį vegetacinės nervų sistemos tonusą, ekstrasistoles, bradikardiją ar tachikardiją.

Ligos eiga lėtinė. Kartais ji per keletą metų praeina, kartais vidurių užkietėjimas ir virškinimo trakto diskinezija išsilaiko dešimtis metų. Atskirais atvejais gali pasikeisti pagrindinių simptomų lokalizacija, ir vietoj žarnų diskinezijos gali atsirasti tulžies latakų funkciniai sutrikimai, arba atvirkščiai. Vienai mūsų stebėtai ligonei, daug metų sirgusiai bronchine astmar dusulio priepuoliai daugiau nesikartojo, kai atsirado žarnų diskinezija, vidurių pūtimas ir spastinė obstipacija. Šiais atvejais storosios žarnos spazmai buvo bronchų spazmų, o vidurių pūtimas — ūminės plaučių emfizemos ekvivalentas.

Diagnozė. Virškinimo trakto vegetoneurozė nustatomar kai nerandama morfologinių sutrikimo priežasčių. Lėtinis kolitas, įgimtas storosios žarnos pailgėjimas (dolichokolija), organizmo išsekimas ir organinės kilmės žarnų atonija gali būti obstipacijos priežastimi. Neretai, esant įvairių kitų organų patologijai, išsivysto refleksinis vidurių užkietėjimas.

Gydymas. Šalinamos vidurių užkietėj imo priežastys, skiriama tinkama dieta. Esant atoninei formai, rekomenduojami produktai, skatinantys peristaltiką. Jiems priklauso juoda duona, medus, daržovės, vaisiai, kopūstai, agurkai, grybai. Šiek tiek veikia kefyras. Sergant hipertonine obstipacija, negalima valgyti standaus, daug celiuliozės turinčio maisto. Naudojama virtos daržovės, silpnai žarnų gleivinę dirginantis maistas. Stipri arbata, turinti tanino, kietina vidurius. Obstipacija gydoma įvairiomis fizioterapinėmis priemonėmis. Naudinga gimnastika, sportas, šalti dušai, subakvalinės vonios. Būklė gerėja nuo šiltų procedūrų, termoforo, šiltų sėdimų vonių, parafino aplikacijų, diatermijos. Neretai padeda kambario temperatūros mineralinis vanduo, geriamas ryte prieš valgį po 1 stiklinę.

Atskirais atvejais gali būti panaudoti paleidžiamieji, pvz., natrio sulfatas, magnio sulfatas. Dažnai vartojant paleidžiamuosius, gali išsivystyti kolitas. Vyraujant spazmams, skiriami spazmolitiniai preparatai: atropinas, papaverinas, beladona. Svarbu, kad ligoniai priprastų vienu ir tuo pačiu laiku tuštintis, geriausia ryte. Veikiant sąlyginiams refleksams, lengviau praeina vidurių užkietėjimas. Naudingas kurortinis gydymas.

Chirurginis gydymas taikomas tik antrinių obstipacijų atvejais, kai jų priežastis yra chirurginis susirgimas.

Profilaktika. Saikingas fizinis krūvis, įvairus maistas, pakankamas kiekis vaisių, daržovių, juodos duonos, įpratimas tuštintis kiekvieną dieną tuo pačiu metu palaiko normalią virškinimo trakto motorinę funkciją. Naudingos visos tos profilaktinės priemonės, kurios skiriamos neurozės profilaktikai.

Paskelbta Ligos, negalavimai ir kova su jomis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.