Ląsteliena – jos nauda ir ląsteliena praturtinta dieta

Augaliniame maiste, be angliavandenių, suteikiančių organizmui energijos, yra ir vadinamųjų nemaistinių angliavandenių. Vienas iš jų — ląsteliena (arba celiuliozė), kurios organizmas pasisavina tik apie 25 proc. Buvo manoma, kad ji apskritai nereikalinga.

Vietoj augalinių produktų vis daugiau vartojama perdirbto maisto, kuriame gausu lengvai pasisavinamo cukraus ir riebalų. Tačiau lengvai virškinamų produktų perteklius kenkia mūsų organizmui — sutrinka žarnyno veikla. Tuomet gali padėti tie produktai, kuriuose gausu ląstelienos.

Ląsteliena vadinamos įvairios augaliniame maiste esančios medžiagos: celiuliozė, hemiceliuliozė, pektinai ir kt. Celiuliozė ir hemiceliuliozė sugeria skysčius ir brinksta, todėl suteikia sotumo jausmą, padeda žarnynui normaliai veikti: dirgina žarnų sieneles ir sukelia jų judesius — peristaltiką. 100 g bulvių sugeria 4 ml, 100 g morkų ir obuolių — 20 ml, 100 g sėlenų — 45 ml vandens.

Pektinai padeda geriau ištuštinti žarnyną, sumažina puvimo bakterijų kiekį žarnose, sugeria nuodingąsias medžiagas ir skatina jų pasišalinimą iš organizmo. Taip pektinai iš organizmo išveja pirmuosius sklerozės šauklius — cholesteriną ir lipidus.

Daugiausia celiuliozės ir heraiceliuliozės yra sėlenose, grūduose (ypač kviečių), žirniuose, pupelėse, brokoliuose, paprikoje, morkose, obuoliuose ir kopūstuose.Pektinų — visų rūšių serbentuose, ne visai prinokusiuose agrastuose, slyvose, spanguolėse, rūgščiuose obuoliuose ir citrusiniuose vaisiuose.

Ląsteilena — kieta, todėl maistą, kuriame jos yra, prieš nuryjant reikia ilgai kramtyti, tad valgoma ilgiau ir greičiau atsiranda sotumo jausmas, taigi nepersivalgoma ir netunkama.

Ląstelienos turi visi vaisiai, daržovės ir grūdai Tačiau jos kiekis priklauso nuo augalo rūšies, jo sunokimo, apdorojimo. Ypač daug ląstelienos yra sėlenose, ankštiniuose augaluose ir džiovintuose vaisiuose. Išoriniai kopūstų ir salotų lapai turi daugiau ląstelienos nei šviesiai žali, vidiniai. Rupūs miltai taip pat jos tun daugiau nei smulkaus malimo, balti. Neluptuose vaisiuose ir daržovėse ląstelienos irgi daugiau nei nuluptuose, o skaidriose sultyse jos visai nėra.

 JEI LAIKOTĖS LĄSTELIENA PRATURTINTOS DIETOS, VALGYKITE:

Kepiniai — padžiūvusi rupi kvietinė ar ruginė duona, duona su sėlenom, džiūvėsiai, sūrūs šiaudeliai.

Kiaušiniai — baltymai ir ne daugiau kaip 2 tryniai per savaitę.

Priedai prie kepinių — liesi sūriai, neriebios rūkytos žuvys, virta mėsa, ant garų gaminta baltymų kiaušinienė, liesas kumpis ir šoninė, konservuotas nemaltas kumpis, veršiena drebučiuose.

Patiekalai iš miltų — tinginiai, virtiniai su vaisiais, miltiniai kukuliai.

Košės ir patiekalai iš jų — grikių, miežių ir sorų košės, apkepai, avižų dribsniai.

Visi vaisiai.

Visos daržovės (šviežios, virtos, be riebalų troškintos) ir jų patiekalai.

Sriubos — jautienos sultinys, daržovių, kruopų, uždarytos pienu ir miltais, pieniškos, vaisių.

Pieno produktai — liesas saldus pienas, rūgpienis, ribotais kiekiais grietinėlė ir grietinė (iki 9 proc. riebumo).

Padažai — iš daržovių nuoviro, neriebių mėsos ar paukštienos sultinių, sutirštintų pienu ar miltais.

Mėsa ir jos patiekalai — virta, be riebalų ar folijoje kepta liesa veršiena, jautiena, triušiena su daržovėmis ir košėmis.

Žuvis — virta, įdaryta, kepta folijoje (menkė, sterkas, lydeka, lynas, karšis, karosas).

Riebalai — nedaug šviežio sviesto, saulėgrąžų, arachisų, sojos, alyvų aliejaus.

Pieno ir kiti gėrimai — pasukos, išrūgos, nugriebto pieno kefyras ir jogurtas, žolių arbatos, silpna juoda arbata, silpna grūdų kava be cukraus, sultys.

Prieskoniai — lauro lapeliai, kvapieji pipirai, karpai, vanilė. Cinamonas, citrinos sultys, druska ir kiti prieskoniai (ribotais kiekiais).

Saldumynai — cukrus, medus, mažai kaloringos uogienės, džemai, sirupai, želė, ledinukai (ribotais kiekiais). 

Paskelbta Mityba

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.