Ląstelienos nauda ir ja praturtintų produktų dieta

Augaliniame maiste, be angliavandenių, kurie suteikia organzmui energijos, yra ir taip vadinamų nemaistinių angliavandenių. Vienas iš jų yra ląsteliena (arba celiuliozė). Jos organizmas pasisavina tik apie 25%. Anksčiau buvo manoma, kad ląsteliena išvis nėra reikalinga mūsų organizmui. Tačiau dabar įrodyta, jog ji net tik reikalinga, bet ir labai naudinga.

Vietoj augalinių produktų mes vis daugiau vartojame perdirbto maisto, kuriame gausu lengvai pasisavinamo cukraus ir riebalų. Tačiau lengvai virškinamų produktų perteklius kenkia mūsų organizmui, nes trikdo žarnyno veiklą. Jai sutrikus gali padėti produktai, kuriuose gausu ląstelienos. Jos turi visi vaisiai, daržovės ir grūdai, tačiau jos kiekis priklauso nuo augalo rūšies, jos sunokimo ir apdorojimo. Ypač daug ląstelienos yra sėlenose, ankšiniuose augaluose ir džiovintuose vaisiuose. Išoriniuose kopūstų ir salotų lapuose yra daugiau nei vidiniuose, šviesiai žaliuose lapuose. Taip pat rupūs miltai turi daugiau nei smulkaus malimo balti miltai. Neluptose daržovėse ir vaisiuose taip pat daugiau ląstelienos nei neluptuose, o skaidriose sultyse ląstelienos išvis nėra.

Ląsteliena vadinamos įvairios augaliniame maiste esančios medžiagos: celiuliozė, hemiceliuliozė, pektinai ir kitos. Celiuliozė ir hemiceliuliozė sugeria skysčius ir brinksta, tad suteikia sotumo jausmą ir padeda žarnynui normaliai veikti – dirgina žarnų sieneles, sukelia jų judesius. Daugiausia celiuliozės ir hemiceliuliozės yra sėlenose, grūduose (ypač kviečių), žirniuose, pupelėse, brokoliuose, paprikoje, obuoliuose, morkose ir kopūstuose. 100 gramų bulvių sugeria 4 ml vandens, 100 g morkų ir obuolių sugeria 20 ml, o 100 g sėlenų – net 45 ml vandens.

Pektinai padeda geriau ištuštinti žarnyną, sumažina puvimo bakterijų kiekį žarnose, sugeria nuodingąsias medžiagas ir skatina jų pasišalinimą iš organizmo. Taip pektinai iš organizmo išveja pirmuosius sklerozės šauklius – cholesteriną ir lipidus. Jų daugiausia yra visų rūšių serbentuose, slyvose, spanguolėse, ne visiškai prinokusiuose agrastuose, rūgščiuose obuoliuose ir citrusiniuose vaisiuose.

Kadangi ląsteliena yra kieta, maistą, kuriame jos yra reikia ilgai kramtyti prieš nuryjant, tad toks maistas valgomas ilgiau ir greičiau atsiranda sotumo jausmas, tad nepersivalgoma ir nenutunkama. Pateiksime sąrašą produktų, kuriuos reikėtų vartoti, laikantis ląsteliena praturtintos dietos:

Mėsa ir jos patiekalai: valgyti virtą mėsą, be riebalų ar folijoje keptą liesą veršieną, jautieną, triušieną. Taip pat tinka liesas kumpis ar šoninė, konservuotas nemaltas kumpis, veršiena drebučiuose.

Žuvis: valgyti virtą, įdarytą, keptą folijoje bei neriebią rūkytą žuvį. Geriausia menkę, lydeką, sterką, karšį, karosą, lyną.

Pienas ir jo produktai: liesas saldus pienas, rūgpienis, pasukos, išrūgos, nugriebto pieno kefyras ir jogurtas, liesi sūriai, grietinė iki 9 % riebumo.

Kiaušiniai: baltymai ir ne daugiau kaip 2 tryniai per savaitę. Puikuspatiekalas ant garų gaminta baltymų kiaušinienė.

Kepiniai: padžiūvusi rupi kvietinė ar ruginė duona, duona su sėlenom, džiūvėsiai, sūrios lazdelės.

Patiekalai iš miltų: tinginys, virtiniai su vaisiais, miltiniai kukuliai.

Košės ir patiekalai iš jų: grikių, miežių, sorų košės, apkepai, avižų dribsniai.

Sriubos: jautienos sultinys, įvairios daržovių, pieniškos, vaisių, kruopų sriubos.

Riebalai: nedaug šviežio sviesto, saulėgrąžų, alyvų, sojos, arachisų aliejaus.

Padažai: iš daržovių nuoviro, neriebių mėsos ar paukštieos sultinių, sutirštintų pienu ar miltais.

Prieskoniai: lauro lapeliai, vanilė, kvapieji pipirai, cinamonas, citrinos sultys, druska ir kiti prieskoniai, tačiau ribotais kiekiais.

Gėrimai: žolių arbatos, silpna juoda arbata, sultys, silpna grūdų kava be cukraus.

Saldumynai: cukrus, medus, mažai kaloringos uogienės, džemai, sirupai, žėlė, ledinukai, tačiau viskas ribotais kiekiais.

Taip pat pateiksime daug ląstelienos turinčių produktų sąrašą:

100 gramų produkto  |  Ląstelienos yra:

Kviečių sėlenos                            42,4 g

Kviečių daigai                               14 g

Rupi kvietinė duona                   12,7 g

Kukurūzų dribsniai                      11 g

Ruginė duona                               7,2 g

Avižų dribsniai                              6,9 g

Sūrios lazdelės                             6,6 g

Ruginė juoda duona                    6,2 g

Sausainiai                                       6 g

Grikių košė                                     5,9 g

Džiovinti žirniai                             17 g

Džiovintos baltosios pupos        15,7 g

Soja                                                  15,7 g

Žirneliai                                           12 g

Konservuotos pupelės                7,7 g

Špinatai                                           7 g

Petražolių lapeliai                         6,9 g

Kukurūzai                                        6 g

Briuseliniai kopūstai                     4,1 g

Rūgštynės                                       4 g

Džiovinti abrikosai                        24 g

Datulės                                            18,5 g

Slyvos                                              14,1 g

Migdolai                                          14 g

Žemės riešutai                               8,1 g

Razinos                                            6,5 g

Juodieji serbentai                         7,5 g

Raudonieji serbentai                    7,5 g

Avietės                                             6,7 g

Lazdyno riešutai                            4,9 g

Agrastai                                           4,6 g

Tikimės, jog šiuo straipsniu padėjome jums suprasti ne tik tai, kas yra ląsteliena, bet ir kad ji labai reikalinga mūsų organizmui bei sveikam ir lieknam mūsų kūnui išsaugoti.  

Paskelbta Dietos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.