Astma ir dieta: ar egzistuoja speciali dieta, galinti padėti sergančiajam astma?

Tiesa yra ta, jog specialios dietos sergantiesiems astma nėra. Pasaulyje nežinoma apie išskirtinius maisto produktus, kurie mažintų astmos sukeliamus kvėpavimo takų uždegimus. Gėrimai, kurių sudėtyje yra kofeino, gali nežymiai praplėsti bronchus valandai ar dviems, tačiau inhaliatorius daug efektyviau palengvina  trumpalaikius astmos simptomus.

Nepaisant to, teisinga mityba yra labai svarbi visapusiško astmos gydymo plano dalis. Kaip ir kiekvieno sveikatai naudinga reguliari mankšta bei teisinga mityba. Ir tai, be abejo, tinka žmonėms, sergantiems astma. Svarbu nepamiršti, jog didelis viršsvoris ir nutukimas gali sąlygoti sunkesnę astmos formą.

Siekiant sušvelninti astmos žalą organizmui, svarbu nepamiršti pasirūpinti ir atsakingai žiūrėti į savo sveikatą.

Pasaulyje sergančių astma žmonių skaičius ženkliai išaugo per pastarąsias trejetą dekadų. Dauguma mokslininkų pateikė išvadas, jog besikeičiantys mitybos įpročiai tam turi didelės įtakos. Ar gali būti, kad ne tik Amerikos piliečių, bet ir Europos gyventojų vis rečiau vartojami vaisiai ir daržovės, pakeičiami perdirbtu maistu, didina riziką  astmos vystymuisi?  Tai patvirtina keletas atliktų tyrimų, tačiau vis vien ryšio  tarp dietos ir astmos klausimas išlieka diskusijų objektu.

Yra įrodymų, kad žmonės, kurie maitinasi produktais, turtingais vitaminu C ir E, beta-karotinais, flavonoidais, magniu, selenu ir omega-3 riebalų rūgštimis, turi mažesnę tikimybę susirgti astma. Daugelis šių medžiagų yra antioksidantai, kurie saugo ląsteles nuo pažeidimų.

„Vienas pastarųjų tyrimų apie astmą ir dietas parodė, jog paaugliams, vartojantiems ne itin vertingą maistą, dažniau pasireiškia astmos simptomai. Tie, kurie su maistu nepakankamai gaudavo vitaminų C ir E, omega-3 riebalų rūgščių, dažniau skundėsi prasta plaučių funkcija“, – mokslininkų atradimais dalinasi Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Vaikų ligų klinikos alergologė – pulmonologė doc. Jolanta Kudzytė. 2007 metais atliktos studijos duomenimis nustatyta, jog vaikai, augimo laikotarpiu dažnai vartoję taip vadinamosios „Viduržemio dietos“ produktus (riešutus ir vaisius, tokius kaip vynuogės, obuoliai, pomidorai), buvo mažiau linkę į astmos sukeliamus simptomus.  

Tačiau nėra pilnai išaiškinta, ar būtent šių maistinių medžiagų stoka iš tiesų gali išprovokuoti astmą. Kaip ir nėra tyrimų, kurių metu būtų nustatytas nesėkmingas astmos gydymas vartojant specialiai atrinktus vitaminus ir mineralus. Kodėl? Kai kurie tyrinėtojai teigia, jog tai gali būti skirtingų vitaminų, mineralų ir kitų antioksidantų, natūraliai esančių maisto produktuose, sąveika, kas yra naudinga mūsų sveikatai. „Todėl mažai tikėtina, kad vartojant vitaminus, mineralines medžiagas arba kitus maisto papildus, pagerinsite astmos kontrolę ir užkirsite kelią šios ligos simptomams“, – teigia doc. Jolanta Kudzytė.

Nepaisant menamo ryšio tarp astmos ir dietos, visi žinome, jog pilnavertė mityba yra svarbi kiekvienam, o ypatingai lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms. Jei jūsų organizmas gauna nepakankamai maisto medžiagų, kūnas gali būti linkęs sunkiau kovoti su kvėpavimo takų virusais, provokuojančiais astmos priepuolius.     

Ką reikėtų valgyti, vengiant išprovokuoti astmą?

Atsižvelgiant į pateiktą šiek tiek miglotą ryšį tarp astmos ir mitybos, žemiau išvardyti patarimai, praversiantys renkantis maistą:

•    Valgykite daug vaisių ir daržovių. Nors nėra žinoma kurie konkrečiai vaisiai ir daržovės gali turėti įtakos astmai, taigi geriausias patarimas yra tiesiog padidinti jų kiekį ir rūšių įvairovę.  

•    Valgykite maisto produktus, kurie turtingi omega-3 riebalų rūgštimis. Omega -3 šaltiniais gali būti žuvų  (lašišos, tunai ir sardinės) taukai ir augalinės kilmės produktai, tokie kaip linų sėmenys, kanapių sėklos. Netgi neturint aiškaus mokslinio pagrindimo, jog sergantiems astma jie naudingi, visgi jų įtraukimas į kasdieninę mitybą būtų teisingas sprendimas.

•    Venkite nesočiųjų riebalų ir omega-6 riebalų rūgščių. Keleto tyrimų duomenimis, omega-6 ir nesočiųjų riebalų, randamų kai kuriuose margarinuose ir kepiniuose, vartojimas gali pabloginti astma sergančiųjų sveikatą. Ryšium su tuo, jog  jie padidina širdies ligų riziką, bet kuriuo atveju tai tik antra priežastis, dėl kurios vertėtų sumažinti jų kiekį valgant.

Ar šie patarimai padės Jums? Garantuoti negalima. Bet tol, kol nežinosime kurie tiksliai vitaminai, mineralai ir antioksidantai galėtų padėti sergantiesiems astma, nėra priežasties kodėl nereiktų dažniau valgyti vaisių, daržovių ir (saikingai) sveikus riebalus.

Kas  daro įtaką bronchų astmos simptomams?

Teisingas ar blogas maistas nėra vienintelis astmos kaltininkas. Štai keletas pavyzdžių:

Didelio kaloringumo dieta.

Jei valgote daugiau kalorijų nei sudeginate, jums didėja svoris. Tai nėra gerai ne tik Jūsų bendrai savijautai, bet šis faktas ypatingai kenkia jūsų astmai.  Žmonės, kurie yra nutukę, dažniau linkę į astmos paūmėjimus, vartoja daugiau vaistų ir nėra tokie darbingi kaip žmonės, turintys normalų svorį.

Alergija maisto produktams

Daugelis žmonių skundžiasi maisto netoleravimu (tokiu kaip laktozės netoleravimas), bet tai nėra tikroji alergija ir ji kartais apsunkina astmą. Tik apie 2 proc. sergančių astma suaugusiųjų yra alergiški pieno, kiaušinių produktams, jūros gėrybėms, riešutams ar  kitiems produktams. Tačiau šiems žmonėms net ir menkiausias alergeno kiekis gali būti pavojingas gyvybei, nes gali sukelti anafilaksinę reakciją, taip pat iššaukti broncho spazmus, reikalaujančius skubios medicinos pagalbos.  

Alergologė – pulmonologė doc. Jolanta Kudzytė teigia, jog nėra jokių įrodymų netgi tokiai mažai pacientų grupei, kad visiškas pieno produktų eliminavimas iš dietos padės astmos kontrolei. „Tai tėra mitas, kuris gali privesti iki osteoporozės, ypač tuos žmones, kurie turi reguliariai vartoti kortikosteroidus norintiems kontroliuoti astmą“, – tikina J. Kudzytė.

Astma sergantiesiems asmenims vertėtų būti atsargiems net aplinkoje esantiems alergenams. „Pavyzdžiui, termiškai apdorojant (kepant, verdant, troškinant) žuvį ir jūros gėrybes, pasklidęs lakus baltymas gali provokuoti dusulį astma sergantiems žmonėms. Daugiabutyje vienam kaimynui kepant žuvį kitame bute vaikas gali pradėti dusti, – apie klastingus atvejus pasakoja docentė. – Lupant citrusinius vaisius į aplinką sklinda daug eterinių aliejų, kurie taip pat gali išprovokuoti dusulį šalia esantiems astmatikams“.

Maisto priedų netoleravimas

„Sulfitai, kurie naudojami produktų šviežumui išlaikyti ir pelėsio augimo sustabdymui kai kuriems sergantiems astma žmonėms gali sukelti trumpalaikius šios ligos simptomus. Sulfitai gali skleisti sieros dioksidą, kuris dirgina plaučius. Jau kuris laikas JAV švieži vaisiai ir daržovės neapdorojami sulfitais. Tačiau jie yra vis dar naudojami apdirbtame maiste ir taip pat gali būti aptinkami prieskoniuose, džiovintuose vaisiuose, konservuotose daržovėse, vynuose ir kt. maisto produktuose“, – tvirtina „tikraiBe.lt“ įkūrėja Laima Čigriejūtė Vitkauskienė, padedanti šeimininkauti alergiškų žmonių virtuvėje. Pati būdama alergiška bei augindama atopiniu dermatitu sergančią dukrelę moteris studijavo įvairių ligų aprašymus, mokslininkų tyrimus kol, nutarusi pasidalinti savo patirtimi, atidarė parduotuvę, siūlančią alergijoms bei kitoms dietoms draugiškus produktus.

Gastroezofaginio refliukso liga (GERL)

Iki 70% visų sergančiųjų astma taip pat turi GERL (skrandžio rūgšties refliuksas), kas gali dar labiau pabloginti astmos kontrolę. Kai kuriais atvejais GERL nebūdingi įprasti rėmens simptomai. „Viršsvorio panaikinimas dažnai rekomenduojamas nustačius GERL. Taip pat siūloma atsisakyti alkoholio, kofeino ir kitų GERL provokuojančių maisto produktų. Taip pat nerekomenduojama valgyti prieš miegą, – pataria docentė J. Kudzytė. – Jei skundžiatės GERL, jums gali prireikti medikamentinės pagalbos“. 

Prieš nusprendžiant visiškai pakeisti savo mitybos įpročius, visų pirma rekomenduotume pasitarti su jus gydančiu gydytoju ar pulmonologu. Įvertinęs Jūsų astmos būklę (bendros Jūsų  organizmo būklės ir astmos formos bei sunkumo laipsnio įvertinimas), gydytojas galėtų atitinkamai pasiūlyti individualių patarimų kaip pagerinti Jūsų dietą.

* Parengta remiantis įvairiais užsienio literatūros šaltiniais ir konsultuojantis su Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Kauno Klinikų Vaikų ligų klinikos alergologe – pulmonologe doc. Jolanta Kudzyte.

Ligita Šoliūnienė

Paskelbta Dietos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.