Arbūzas – naudingas vaisius. Jo minkštime yra daug vitaminų B1, B2, C, PE karotino, folinės rūgšties, kalio, kalcio, natrio, magnio, fosforo, geležies ir kt. Jame gausu lengvai pasisavinamų angliavandenių, ypač fruktozės ir gliukozės. Tačiau pravartu žinoti, kad arbūzuose pasitaiko ir nemažai organizmui kenkiančios "chemijos". Apie šią blogybę įspėja tamsių spalvų suminkštėjimai žievelėje, itin raudona minkštimo spalva ir baltutėlės sėklos.
Įprasta manyti, kad kuo didesnis arbūzas, tuo labiau jis subrendęs ir tuo skanesnis. Iš tikrųjų, jeigu arbūzas didesnis už krepšinio kamuolį, jo minkštimas paprastai būna skanus ir labai sultingas. Bet tokį arbūzą verta rinktis tik iš panašaus dydžio jo "brolių" tarpo. O jeigu tarp nedidelių arbūzų pūpso vienas kitas "milžinas", verčiau jį pastumti į šalį, nes jis gali būti pernelyg prisisotinęs trąšų.
Kokybiškas arbūzas būna kietas ir turi kietą žievelę (jos neįmanoma prarėžti nagu). Jo vaiskočio pagrindas būna gelsvas ir sudžiūvęs. Jis rodo, kad vaisius sunoko nenuskintas. Jeigu sudžiūvęs pats vaiskotis, vadinasi, vaisius galutinai sunoko jau transportuojamas. O jeigu arbūzo vaiskotis žalias ir drėgnas, tai jis tikriausiai tebėra nesunokęs.
