Ką sako bendras kraujo tyrimas?

Bendras kraujo tyrimas yra elementari procedūra, kurią šiais laikais atlieka visais profilaktinio sveikatos patikrinimo atvejais, tad kartais tiesiog numojame ranka kaip į bereikšmę. Tik ar visada taip yra?

Norint gauti patikimus ir teisingus kraujo tyrimo rezultatus, reiktų žinoti keletą labai svarbių dalykų. Pirma, kraujo tyrimas turėtų būti atliekamas patikimoje įstaigoje, žmogus turėtų būti nevalgęs 10 -12 valandų, ramybės būsenoje, geriausia ryte. Po pietų, kai žmogus jau pavargęs, įsitempęs, išgyvenęs stresą, tyrimus atlikti ne laikas.

Ką kraujo tyrimas pasako apie mūsų sveikatą?

Anot gydytojų, paprastai jame svarbiausia leukocitų (baltųjų kraujo kūnelių) formulė, tačiau ne visada kraujas sureaguoja į ligą. Mūsų organizmai yra labai individualūs. Tarkime, sergant plaučių uždegimu leukocitų turėtų daugėti, bet maždaug trečdaliui pacientų leukocitai atitinka normos ribas, nors nuotrauka rodo pneumoniją. Leukocitai – mūsų imuninės sistemos atributas, jie paprastai parodo infekcinį uždegimą organizme. Labai daug informacijos suteikia leukocitų atmainos. Pavyzdžiui, bendras leukocitų skaičius gali būti praktiškai nepakitęs, bet mažai limfocitų (vienos iš leukocitų atmainų). Tokiais atvejais gali būti, kad pacientui yra virusinė infekcija.

Kai tyrimo rezultatuose vyrauja neutrofilai, gali būti bakterinis susirgimas. Tačiau jeigu imuninė sistema neaktyvi, nusilpusi, ji nereaguoja į susirgimą, ir leukocitų, kurie turėtų kovoti su liga, nepadaugėja. Taip ypač dažnai nutinka žmonėms, kurie šalia ūmios ligos turi ir gretutinių lėtinių ligų. Šiais atvejais specialistai rekomenduoja C reaktyvaus baltymo tyrimą, kuris atskleidžia uždegimą ar onkologinę ligą. C reaktyvus baltymas tai kepenyse sintezuojamas baltymas, kurio organizmui esant normalioje būklėje kraujyje neturėtų būti. Tačiau esant uždegimui C reaktyvinis baltymas atsiranda ir jo padidėjimas reiškia, kad organizme vyksta uždegiminis procesas. Jeigu šis tyrimas geras – būkite ramūs.

Gydytojai akcentuoja, kad kraujas yra labilus skystis (labilus – lengvai ar nuolat vyksta cheminiai, fiziniai ar biologiniai pasikeitimai), tad nuokrypiai nebūtinai rodo ligą, o geras kraujo tyrimas – kad ligos nėra. Mūsų kraujo cheminė sudėtis dienos eigoje šiek tiek keičiasi. Pavyzdžiui, gali svyruoti leukocitų, paprastai rodančių uždegimą, skaičius. Ryte jų gali būti norma, o po pietų – padidėjęs skaičius. Taip mūsų organizmą veikia stresas ir įtampa. Taigi leukocitai nebūtinai rodo ligą, kita vertus, jei žmogus serga virusine infekcija, leukocitų būna norma. Mat pastarieji rodo tik infekcinį susirgimą. Kita vertus, vien dėl leukocitozės (padidėjęs leukocitų skaičius kraujyje), negalima aklai skirti antibiotikų. Būtina atlikti antibiogramą (mikroorganizmų jautrumo ar atsparumo antibiotikams nustatymas), kuri daug tiksliau parodo, ar tikrai jų reikia ir kokios grupės. Svarbiausia nepraleisti hematologinių susirgimų (kraujo ligų), prie kurių didelis leukocitų skaičius būna visada. Taip pat leukocitų skaičius labai padidėja, kai žmogus serga vėžiu. Kita vertus, būtina žinoti, jog prie tam tikrų vėžio formų leukocitų kaip tik sumažėja.

Bendro kraujo tyrimo rezultatuose žiūrimas ir eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) kiekis. Per didelis jų skaičius – signalas, kad kraujas per tirštas. To priežastys gali būti įvairios: pradedant ateroskleroze (lėtinė arterijų sienelių liga), baigiant tuo, kad žmogus per mažai geria skysčių. Taigi, įvairūs tyrimų nukrypimai gali signalizuoti rimtas ligas, bet gali atskleisti tik blogus įpročius. Pavyzdžiui, moterims menstruacijų metu sumažėja hemoglobinas (sudėtinis baltymas, pernešantis deguonį krauju audiniams), tačiau gali būti ir taip, kad jai iš tikrųjų trūksta geležies.

Dar vienas labai svarbus aspektas, kurį galima sužinoti – eozinofilai. Šie rodmenys nusako asmens alerginę reakciją. Jei šis rodiklis padidėjęs vaikui, dažniausiai tai būna kirmėlių problema. Šią reakciją gali sukelti ir įvairūs medikamentai, maisto papildai, kosmetikos priemonės, kurių žmonės šiais laikais vartoja labai daug.

Į kokius kraujo tyrimo rodiklius dar vertėtų atkreipti dėmesį ?

Gydytojai mano, kad sveikatai svarbus hemoglobino (HGB) kiekis, kuris kartu su eritrocitų (RBC) skaičiaus nuokrypiu gali byloti apie mažakraujystę. Esant mažakraujystei, jaučiamas pastovus nuovargis, energijos trūkumas, silpsta akys, gali sutrikti menstruacijos arba padidėti persileidimo grėsmė. Žinotina, kad eritrocitų pasiskirstymas pagal dydį (RDW) leidžia skirti paprastą geležies deficitą, atsiradusį, pavyzdžiui, dėl nėštumo nuo jau susiformavusios anemijos.

Suaugusiųjų hemoglobino norma: vyrams – 140–180 g/l, moterims –120–160 g/l.

Vidutinis hemoglobino kiekis eritrocite– 27,6–33,3 Pg.

Atliekant kraujo tyrimus vertinami ir trombocitai (PLT). Tai ląstelės, atsakingos už kraujo krešėjimą. Svarbus yra trombocitų kiekio sumažėjimas, kuriam esant pasireiškia kraujavimas (pavyzdžiui, kraujuojama iš nosies, dantenų, atsiranda mėlynės). Didelis trombocitų kiekio sumažėjimas gali būti sergant tam tikromis kraujo, kepenų, vėžinėmis ligomis. Trombocitų kiekio padidėjimas nustatomas gerokai rečiau, pavyzdžiui, organizmui reaguojant į kraujavimą – tiek į išorinį, tiek ir į vidinį. Eritrocitų, leukocitų ir trombocitų rodikliai taip pat parodo organizmo reakciją į ligą ir atsaką į gydymą.

Trombocitų kiekio kraujyje norma yra: trombocitai – 150–350 ,109/l; vidutinis trombocitų tūris – 7,4–10,4 fl.

Blogas kraujo nusėdimas (ENG) gali būti susijęs su lėtinėmis ligomis. Jei jis didesnis už normą, galima įtarti, kad kažkur organizme yra infekcija – ar sąnarių liga, ar vėžys, dar kažkokia patologija. Kita vertus, jei sumažėjęs hemoglobino kiekis, dėl ko organizmas nėra aprūpinamas pakankamu deguonies kiekiu, todėl prasideda įvairūs negalavimai – galvos skausmas, širdies, kepenų funkcijos sutrikimai ir pan., beprasmiška daryti kraujo nusėdimo tyrimą, nes jis, net ir esant sunkiam uždegimui, bus sumažėjęs arba normalus.

Suaugusiųjų eritrocitų nusėdimo greičio kraujyje normos: vyrams – 1–20 mm/val., moterims – 2–30 mm/val.

Gydytojai akcentuoja, kad bendras kraujo tyrimas neatspindi vidaus organų ligų. Joms diagnozuoti reikalingi daug sudėtingesni, biocheminiai kraujo tyrimai. Tas pats pasakytina ir apie žmogaus imuninę sistemą. Šis tyrimas neinformatyvus, apie imunitetą nieko nepasakantis.

Bendras kraujo tyrimas dažnai tampa nuoroda į ką mums reikėtų atkreipti dėmesį, kurioje vietoje patausoti save, o gal rimčiau pradėti gydytis. Tad įpraskime rasti laiko sau – pasidaryti bendrą kraujo tyrimą.