tevas vaikas ruduo

Rudens rūpestis – imunitetas

Ne, ne, imunitetu privaloma rūpintis visais metų laikais; tik jei ne tas atšalęs rudeninis vėjas, verčiantis perštėti gerkles, mes pamirštume apie ateinantį laiką, kai reikia ypatingai pasirūpinti savimi, kai nori nenori ateina mintys apie mūsų atsparumą ligoms…

Imunitetas (lot. immunitas ‘laisvumas nuo ko nors’) yra organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo viso to, kas jam genetiškai nepriimtina: nuo mikrobų, virusų, parazitų, svetimų baltymų ir kitų medžiagų, – rašoma enciklopedijose.

Imuniteto paskirtis. Organizmo apsauginės imuninės sistemos pagrindinė funkcija yra „išvalyti” organizmą nuo antigenų (medžiagų, sukeliančios imuninės sitemos reakciją), patekusių į jį iš išorės arba atsiradusių viduje. Antigenų organizme gali atsirasti dėl įvairių priežasčių: bakterijų, fermentų, vaistų ir kitokių cheminių preparatų; peršalimo, ilgalaikio streso, radiacijos poveikio. Imuninė sistema pašalina mirusias ar pakitusias savo organizmo ląsteles, saugo nuo ligų, ypač infekcinių ir vėžinių. Jei sistema per silpna, sutrinka organizmo augimas ir vystymasis, mažėja atsparumas infekcijoms, susidaro prielaidos susirgti onkologinėmis ligomis.

Paprastai kalbant, tai mūsų ,,saugos‘‘ sistema, kuri ,, liepia“ organizmui apsisaugoti nuo įvairių žalingų veiksnių, galinčių pakenkti mūsų sveikatai. Neretai ir patys, dažniau sirgdami ar puolami įvairių negalavimų, nusprendžiame, kad susilpnėjo mūsų imunitetas. Kaip sekasi žmogaus organizmui apsisaugoti nuo viso to, kas jam genetiškai nepriimtina, priklauso nuo daugelio veiksnių. Organizmas naudoja tuos pačius apsauginius imuniteto mechanizmus tiek prieš infekcinių ligų sukėlėjus, tiek prieš genetiškai svetimas, pačiame organizme atsiradusias, pvz., piktybines ląsteles.

Imuniteto skirstymas. Medikai imunitetą skirsto į dvi grupes: įgimtą (natūralų) ir įgytą. Įgimtas imunitetas yra paveldimas, perduodamas iš kartos į kartą. Nors šis imunitetas yra tobuliausia ir patvariausia organizmo apsaugos forma, vis dėlto jis nėra absoliutus ir nuo visų galimų ligų apsaugoti negali. Per ilgus medicinos gyvavimo šimtmečius žmonija atrado, kad imunitetas tam tikroms ligoms gali būti ir įgyjamas. Įgyti naujas apsaugines galimybes mūsų organizmas gali dviem būdais – persirgus tam tikra infekcine liga (pvz., tymais) arba skiepijant nuo tam tikros ligos (pvz., erkinio encefalito). Mediciniškai kalbant, įgytas imunitetas būna natūralus (poinfekcinis) ir dirbtinis (povakcijinis).

Moksliškai įrodyta, kad tuomet, kai susiduriame su įvairiais nuolat kintančiais virusais, bakterijomis ar ligų užkratais, imuninė sistema įgauna vis naujų įgūdžių. Ši informacija stebuklingai lieka imuniteto atmintyje. Toks “turintis atmintį“ imunitetas vėliau labai sėkmingai sudoroja ligas. Kai mūsų organizmas pirmą kartą susiduria su infekcija, su kuria iki tol nebuvo susidūręs, mūsų imuninė sistema veikia taip: pirmiausia atpažįsta svetimkūnį, kuris kelia pavojų organizmo sveikatai, ir tuomet jį sunaikina. Ji įsimena pažeidėją, tad pakartotino šio viruso užpuolimo metu, mes paprastai nebepastebime, kadangi greitai sureaguoja mūsų apsaugos sistema. Pavyzdžiui, vaikystėje persirgus vėjaraupiais, mes šia liga jau nebesusirgsime, kadangi imuninė informacija saugoma ilgus metus imuninės sistemos organe – užkrūčio liaukoje, arba čiobrialiaukėje (lot. thymus).

Imuniteto priešai. Imunologai sako, kad viskas, ką mes suvokiame kaip nesveiką gyvenimo būdą, neigiamai veikia mūsų imuninę sistemą. Pagrindinės priežastys, įrodytos daugkartiniais medicininiais tyrimais: imunitetą silpnina nevisavertė mityba, ilgalaikis stresas, nemiga, mažas fizinis aktyvumas bei žalingi įpročiai.

Paprastai žmogui pakanka įgimto imuniteto, tačiau dažno iš mūsų įtemptas gyvenimo tempas žaloja organizmą. Dažnai valgome maistą, kuriame trūksta vitaminų ir kitų maistinių medžiagų, per mažai turime ramybės, poilsio ir per daug piktnaudžiaujame cigaretėmis ar alkoholiu. Ilgainiui organizmas nesugeba su tuo susitvarkyti ir nusilpsta.

Kartais organizme vietoje išorės priešų atsiranda vidinių kenkėjų, o nuo to saugantis visi organai ir audiniai nuolat atsinaujina savo sudėtimi. Kad šis procesas vyktų sėkmingai, ląstelėms, sudarančioms specialią ląstelių „atsargos pajėgas“, tenka nuolat dalintis.

Tokio dalijimosi metu galimi įvairūs sistemos sutrikimai. Maždaug 1 iš 10 000 dalinimųsi nepraeina be sutrikimo. Nepalankios aplinkos sąlygos gali padidinti klaidų skaičių. Dėl šių klaidų ląstelė gali žūti arba supiktybėti, tuomet vystosi vėžys. Sveiko žmogaus imunitetas tokiais atvejais sunaikina vėžinę ląstelę, tačiau jam nusilpus, tikimybė, kad vystysis piktybinis auglys, labai padidėja.

O štai gydytojo dr. Mariaus Striogos teigimu, viešojoje erdvėje paplitusi ir visuomenėje madinga nuostata, kad imunitetą būtina stiprinti, klaidina. „Imuninė sistema yra itin sudėtinga. Net ir labai supaprastinant, būtina išskirti bazines jos grandis – antigeną pateikiančias ląsteles, įvairių lygių helperius, veikliąsias (efektorinės) ląsteles, atminties ląsteles. Tad kurią grandį mes turėtume stiprinti, norėdami stiprinti imunitetą? Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kuriai iš jų to stiprinimo reikia. Ir ar tikrai reikia? Esama daugybės ligų, kuriomis sergant tam tikras imuninės sistemos grandis būtina silpninti, o ne stiprinti. Jeigu žmogus sveikas, jo imuninė sistema veikia nei per silpnai, nei per stipriai, todėl į jos veiklą geriausia nesikišti“, – pasakojo onkoimunologas dr. M. Strioga.

Pagalba imuninei sistemai. Ar tai reiškia, kad mes niekaip negalime padėti savo imuninei sistemai? Nieko panašaus. Optimaliai imuninės sistemos „formai“ palaikyti tinkami visi sveikos gyvensenos ypatumai.

Pirmiausia – proto ramybės siekimas. Yra svarbu atrasti užsiėmimus, veiklas, pomėgius, kurie mažintų streso poveikį mūsų psichinei sveikatai. Tai, kas teikia malonumą mūsų sielai, naudinga ir kūnui. Tai, kas naudinga kūnui, išlaisvina sielą; tad saikingas reguliarus fizinis aktyvumas taip pat padeda : mankšta, vaikščiojimas, važinėjimas dviračiu, šokiai, joga. Grūdinimasis: šaltas dušas, jeigu jis naudojamas reguliariai, o vanduo pakankamai šaltas (15 laipsnių ir mažiau), buvimas gryname ore, pirtis. Maisto ingridientai, tinkami imunitetui stiprinti: ženšenis, ežiuolė, česnakas, sultys, daržovės, medus, bičių duonelė. Ir: žalingų įpročių atsisakymas…

Žinotina, kad tik labai retais atvejais yra nustatomos imuninės sistemos deficito ligos, kurios reikalauja specializuoto gydymo.

Šis įrašas buvo paskelbtas Bendri sveikatos patarimai ir pažymėtas , , ,

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.