Reta moteris nežino, kas tai yra. Cistitas dažnai dar vadinama moteriška liga, nes ja dažniau serga moterys nei vyrai, išskyrus pirmuosius gyvenimo metus, kai berniukams pasireiškia įgimtos šlapimo takų anomalijos. Kas nulemia tai, kad moterys serga dažniau? Visų pirma tai, kad jos turi daug trumpesnę šlaplę nei vyrai, todėl žarnyno bakterijos gana lengvai į ją patenka.
Ligos simptomai ir priežastys. Normaliomis sąlygomis šlapimo pūslėje bakterijų nėra ir šlapimas yra sterilus. Todėl mikroorganizmai patekę į šlapimo pūslę gali sukelti jos uždegimą. Dažniausiai tai bakterijos, tačiau ligą gali sukelti ir grybeliai, virusai, pirmuonys. Štai vyriškajai giminei reikšmingu faktoriumi tampa prostatos išskiriamas sekretas, apsaugantis vyrus nuo šlapimo takų infekcijos, nes jame yra naikinančių mikroorganizmus medžiagų.
Susirgus cistitu atsiranda nemalonus perštėjimas šlapinantis, niežulys, deginimo pojūtis, pastovus noras šlapintis, nors šlapimo pūslė tuščia. Sunkesniais atvejais gali atsirasti kraujo šlapime bei stiprus skausmas. Šių simptomų ignoruoti nevalia, kadangi tai gali iššaukti inkstų uždegimą.
Paprastai cistitu susergama tuomet, kai nusilpsta imunitetas, vartojant antibiotikus, vietines kontraceptines priemones, tokias kaip diafragmos, spermicidai, kurie sunaikina natūralią (normaliai esančią) florą, apsaugančią nuo patogeninių mikroorganizmų patekimo į šlapimo takus. Lytiniu keliu plintančių ligų sukėlėjai taip pat gali būti cistito priežastimi. Lytinių santykių metu mikroorganizmai gali būti mechaniškai įnešti į moterų šlapimo pūslę ir sukelti cistitą. Dar viena svarbi priežastis cistito sukėlėjams atsirasti yra įvairaus pobūdžio peršalimai: vasarą tai aktualu dažnomis maudynėmis besimėgaujantiems žmonėms, nes esant silpnam imunitetui šaltas jūros ar ežero vanduo gali tapti pavojingas. Žiemą yra svarbu bendras peršalimas, cistitas gali ,,išlįsti“ sušalus tik rankas, kojas ar perpūtus neapsaugotą nugarą.
Šiai ligai gyvuoti padeda ypatingai ankšti apatiniai rūbai. Jie sukuria šiltą mikroklimatą, kuriame puikiai dauginasi įvairūs mikroorganizmai, tarp jų šios ligos sukėlėjai.
Taip pat žinotina, jog dažniau šlapimo takų infekcijomis serga žmonės sergantys cukriniu diabetu, nėščios moterys, asmenys, kuriems yra sutrikęs šlapimo nutekėjimas (sergantys akmenlige, prostatos padidėjimu, šlapimo takų anomalijomis), po stuburo traumų.
Ligos prevencija. Liaudies išmintis sako, kad daug lengviau nesusirgti, nei susirgus gydytis. Tai tiesa. Gydytojai rekomenduoja keletą įpročių, kuriuos turėtų išsiugdyti šlapimo pūslės uždegimu nenorinti susirgti moteris. Visų pirma, stiprinti savo imunitetą. Antra, išsiugdyti poreikį apsiprausti po lytinių santykių. Praustis visada derėtų tiesiosios žarnos link, o ne atvirkščiai. Trečia, neignoruoti noro šlapintis, visada laiku nueiti į tualetą, nepaisant tuo metu atsiradusių svarbių reikalų. Taip pat gydytojai rekomenduoja išgerti pakankamą kiekį vandens, kadangi mikrobai išplaunami mechaniškai. Dideli skysčių kiekiai padeda netgi tada, kai susergama, tačiau vaistų vartoti nesinori.
Šaltuoju metų periodu labai svarbu kuo dėvima. Tiems, kurie dažnai serga cistitu, reikėtų rinktis natūralaus pluošto, šiltus, vilnonius audinius. Vengti stipriai aptemptų drabužių ir sintetikos.
Ligos gydymas. Mūsų žolininkai pataria naudoti klasikines arbatas, kurių teigiamas poveikis žinomas nuo seno. Lyderė šlapimo takų uždegimui gydyti yra meškauogė, tačiau, žinotina, kad tai retas augalas, daugiausiai randamas Dzūkijoje.
Neturint šios žolės, labai tinka paprastoji rykštenė. Šių augalų galima pasisodinti, kadangi jos žydi gražiais, geltonais žiedais ir gali tapti jūsų sodo puošmena. Labai tiktų šią arbatą paskaninti beržų lapais, šalavijais, medetkomis, petražolėmis. Nuo šlapimo pūslės uždegimo taip pat padeda bruknių arba spanguolių uogų arbatos.
Gydomajam poveikiui sustiprinti labai tiks džiovintos varpučio šaknys.
Profilaktiškai tinka petražolių arbata; ji šiek tiek kartoka, tad galima pagardinti įvairiais džiovintais vaisiais.
Gydymui labai tinka garų vonelės. Joms paruošti vartokite pušų ir eglių spyglius bei pumpurus, mėtas, ramunėles ir kitus augalus, kurie garuodami iš apačios dezinfekuoja, veikia spazmolitiškai, gerina kraujotaką, slopina uždegimą ir spartina gijimo procesą.
Žinotina, kad ligai užsitęsus, pakilus aukštai temperatūrai ar esant labai stipriems skausmams, savigydos neužtenka, būtina kreiptis į gydytojus urologus. Visus cheminius rekomenduotina vartoti tik kraštutiniu atveju, ligai įsisenėjus.
