Dažnai pagyvenę vyrai pavydi savo moterims, kad jos lengvai, be problemų šlapinasi. Bet taip yra ne visada. Ypač šaltuoju metų laiku ir pavasarį, kai padažnėja šlapimo takų infekcija, paūmėja šlapimo pūslės ligos, nes peršalama dėl netinkamos aprangos arba organizmas nespėja prisitaikyti prie vėsių orų.
Dažniausiai moteris vargina cistitas – šlapimo pūslės gleivinės uždegimas. Tačiau šlapimo pūslės ligų simptomai yra panašūs, tai:
šlapimo takų infekcija, bakterinis cistitas, uretritas, trigonitas, hiperaktyvi neurogeninė šlapimo pūslė, intersticinis cistitas, šlapimo pūslės akmenligė, genitalijų herpes, šlapimo pūslės ar šlaplės vėžys, šlaplės divertikulas, cyklofosfamidinis cistitas, cheminis cistitas, tuberkuliozinis cistitas ar radiogeninis cistitas.
Dažnas noras šlapintis, deginantis pojūtis pūslėje, skausmas, diskomfortas viršgaktinėje srityje, kraujas šlapime – tai yra šių ligų požymiai. Esant bakteriniam cistitui atlikus šlapimo tyrimą, randama
leukocitų, eritrocitų. Tai dažna ir erzinanti liga, kuri lengvai išgydoma. Vienoms pacientėms skauda, tačiau nesinori dažnai šlapintis, kitoms – atvirkščiai. Vien skausmas ar jo pobūdis nėra informatyvus diagnostikos kriterijus.
Šiuo metu yra pripažįstamas faktas, kad užsikrėtimo šaltinis yra mikroorganizmai, kurie yra šlaplės aplinkoje. Dažniausiai (apie 80%) būna žarnyno lazdelė (E. coli). Lytiniu keliu plintančių ligų
sukėlėjai taip pat gali būti bakterinio cistito priežastimi. Šis susirgimas priklauso nuo organizmo būklės, imuniteto susilpnėjimo, gretutinių ligų, peršalimo. Cistitui atsirasti turi įtakos stresai, kurie
išsekina organizmą ir sumažina jo atsparumą.
Bakteriniam cistitui yra būdingas pasikartojimas, kuris dažniausiai (90%) būna dėl pakartotinio užsikrėtimo. Pasikartojimų dažnis po pirmojo persirgto cistito moterims yra apie 50% ir dažnai sukelia nedarbingumą. Atlikti tyrimai, išskirti iš šlapimo, rodo, kad šie mikrobai yra atsparūs daugumai antibiotikų. Būtina atlikti šlapimo mikrobiologinį tyrimą, kiekvienu konkrečiu atveju reikia nustatyti ligos sukėlėją, jo jautrumą antibiotikams ir skirti tuos antibiotikus, kurie gerai veikia į esamą šlapimo puslėje infekciją.
Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai įrodo, kad pakanka 3 dienų gydymo antibiotikais. Galimas ir vienkartinis gydymas, paskiriant vienkartinę dvigubą dienos dozę, tačiau tai mažiau efektyvu, ligos požymiai išnyksta anksčiau ,o uždegiminis procesas gali būti dar ne visiškai pasibaigęs. Todėl per greitai nustojus vartoti vaistus, cistitas gali įgauti lėtinę formą, kurią gydyti gerokai sudėtingiau.
Dažnai pasikartojant šlapimo takų infekcijai, išsivysto mikroorganizmų atsparumas antibiotikams ir kitiems medikamentams. Cistitui kartojantis, būtina nustatyti jo kartojimosi priežastis (po lytnio akto, sušalimo, alkoholio ir kt.) ir jas šalinti. Ligonės, sergančios intersticiniu cistitu, aplanko daugybę gydytojų ir specialistų, kol yra nustatoma teisinga intersticinio cistito diagnozė.
Intersticiniu cistitu serga tik 0,4% suaugusių moterų.
Intersticinis cistitas yra chroninė, uždegiminė, nebakterinė šlapimo pūslės liga. Yra daug jos atsiradimo teorijų: autoimuninė , alerginė, neurovaskulė, infekcinė ir netgi genetiškai paveldima, bet galutinio atsakymo nėra. Pradžioje liga panaši į bakterinę šlapimo pūslės infekciją, tačiau antibiotikai nepadeda. Charakteringi simptomai yra skausmas, primygtinis- intensyvus varymas šlapintis, dažnas šlapinimasis, įskaitant naktį. Skausmas stiprėja prisipildant šlapimo pūslei, pasišlapinus dažniausiai palengvėja, pilvo apačios skausmas dažnai išsiplečia į kryžkaulio sritį, gali būti juntamas kirkšnyse, šlaunyse, tarpvietėje, šlaplėje, makštyje. Moterims lytiniai santykiai gali būti skausmingi, kartais net neįmanomi, nes šlaplė, šlapimo pūslė, makštis yra labai
skausminga.
Pastovus varymas šlapintis tampa didele kliūtimi dirbti, keliauti, svečiuotis ar net eiti į parduotuvę. Ankstyvoje ligos stadijoje simptomai gali pasireikšti tik priepuoliais. Todėl labai svarbu kiekvienu atveju atlikti šlapimo mikrobiologinį tyrimą, siekiant atmesti bakterinio cistito galimybę. Tačiau prisidėjusi infekcija gali labai apsunkinti simptomatiką. Problema tampa dar sudėtingesnė, tada būtina gydyti ir antibiotikais.
Gydymas ir dieta yra individualizuota. Nėra vaisto, kuris būtų vienodai efektyvus visoms ligonėms. Vaistai, sumažinantys simptomatiką vienai ligonei, gali nepadėti kitai. Gydymo efektyvumą nulemia gydytojo patirtis skiriant ligonėms specifinius vaistus, o kartais gydome tik simptomus.
Cistitų profilaktikai labai svarbi asmeninė ir lytinė higiena. Plauti rankas pasinaudojus tualetu. Reikia išmokti tinkamai apsiplauti lytinius organus, valyti išeinamąją angą tik iš priekio į užpakalį. Kasdien išgerti apie 2,5 litro skysčių, vengti peršalimų. Šaltu metų laiku vilkėti šiltus drabužius, avėti šiltą avalynę. Po lytinių santykių pasišlapinti ir apsiprausti. Vengti stresų, nesimaudyti šaltame vandenyje.
Parengė: Urologas Antanas Balvčius