Stresas darbe. Kaip jį kontroliuoti

Daugelis iš mūsų darbe mes praleidžiame didžiąją savo gyvenimo dalį
(apie 60 proc. aktyvaus laiko). Jei darbo sąlygos blogos, nepakanka
darbo įgūdžių, trūksta bendradarbių paramos, gali sutrikti darbuotojo
sveikatos būklė. Kita vertus, darbas gali ugdyti asmenines savybes ir
stiprinti sveikos gyvensenos įgūdžius.

Streso sukeliamos pasekmės įmonei bei darbuotojui 

Visuomenės sveikatos požiūriu sveikatos stiprinimas, žalingų
sveikatai veiksnių bei ligų profilaktika daro didelę įtaką gyventojų
sveikatai, įmonių ir organizacijų darbui. Prarandami milijonai litų dėl
to, kad nepakankamai dėmesio ir investicijų skiriama sveikatos
stiprinimui, kenksmingų sveikatai veiksnių prevencijai darbo vietose.
Pasekmės – laikinas nedarbingumas (dėl nelaimingų atsitikimų ir ligų),
pravaikštos, sumažėjęs darbo našumas ir kokybė, didelė kadrų kaita (dėl
kurios didėja išlaidos personalo mokymui), konfliktai darbe ir kita.

Sveikatos stiprinimas darbe 

Yra dvi priežastys, dėl kurių sveikatos stiprinimas darbo vietoje
yra toks svarbus. Pirma, darbo vietose mes galime pasiekti sveikus
darbingo amžiaus suaugusius asmenis, ypač vyrus, kurie nesikreipia į
sveikatos priežiūros įstaigas, taikyti jiems sveikatos stiprinimo
priemones pasinaudodami jau sukurta ryšių sistema ir bendradarbių
įtaka. Antra, galime stiprinti darbuotojų sveikatą, vykdydami
kenksmingų ir žalingų sveikatai veiksnių prevenciją darbo vietose.

Sveikatos stiprinimas darbe vykdomas bendromis darbdavių, darbuotojų
ir visuomenės pastangomis. Neapsiribojama sveikatos ir saugumo darbe
vien kaip kenksmingų fizinių ir cheminių faktorių pašalinimo tradicine
samprata. Modernioji sveikatos stiprinimo darbe koncepcija apima ir
tokius veiksnius, kaip darbo organizavimas, planavimas. Gali būti
vykdomi įvairūs sveikatos stiprinimo darbe projektai – fizinio aktyvumo
ir pajėgumo didinimo, streso, svorio bei kraujospūdžio kontrolės,
psichologinio klimato gerinimo, rūkymo, alkoholio ir narkotikų
vartojimo darbe prevencijos ir kt.

Stresas darbe

Mokslininkai pastebėjo, kad apie 60-90 proc. dirbančiųjų į gydytojus
kreipiasi dėl streso sukeltų sveikatos sutrikimų (Finkel M.L., 1996). Be to, stresą darbe šiandien patiria
daug daugiau darbuotojų, negu prieš šimtmetį.

Stresas darbe apibrėžiamas kaip žalingas fizinis ir emocinis
darbuotojo atsakas į neatitinkančius jo pajėgumo, išteklių ir poreikių
darbo reikalavimus.

Stresas darbe gali sukelti tokius sveikatos sutrikimus, kaip galvos
skausmą, nemigą, koncentracijos stoką, karštą būdą, sutrikdyti
skrandžio ir imuninės sistemos funkcijas ir kt. Mokslinių tyrimų
duomenimis, dėl streso gali padidėti rizika susirgti vėžiu, širdies ir
kraujagyslių ligomis, atsirasti nugaros ir rankų kaulų bei raumenų
sistemos, psichologinio pobūdžio sutrikimų, įvykti nelaimingi
atsitikimai, savižudybės.

Ką daryti, kad sumažinti streso žalą darbuotojų sveikatai?

Yra du būdai, kaip sumažinti streso sukeliamą žalą darbuotojų sveikatai: streso valdymas ir organizaciniai pokyčiai:

  • Streso valdymas. Darbdaviai organizuoja darbuotojų
    mokymą ir individualias konsultacijas, kad padidintų jų sugebėjimus
    patiems susitvarkyti su sudėtingomis situacijomis ir streso
    sukeliamomis problemomis. Įgyvendinamos streso valdymo programos
    formuoja asmeninius streso mažinimo įgūdžius, moko kaip planuoti laiką,
    atsipalaiduoti. Tokios programos greitai sumažina darbuotojų streso
    sukeltus simptomus tokius kaip nerimas ir miego sutrikimai. Tačiau yra
    du dideli šių programų trūkumai: poveikis ir nauda dažniausiai būna
    trumpalaikė, orientuota į individualų darbuotoją, todėl neveikia į
    stresą sukeliančią darbo aplinką.
  • Organizaciniai pokyčiai.
    Jų tikslas yra mažinti stresą darbo vietose, tiesiogiai veikiant į
    stresą sukeliančias darbo sąlygas: per didelį darbo krūvį, konfliktus
    sukeliančią aplinką ir kt. Tai nėra lengva, nes kartais dėl to reikia
    keisti organizacijos struktūrą, vadovų valdymo įpročius, gamybos planus
    ir apimtis.

Vienas kuris nors metodas negali pilnai eliminuoti žalingo
streso poveikio sveikatai visiems įstaigos darbuotojams, todėl
efektyviausia yra, kuomet naudojamas abiejų metodų derinys: vykdomi
organizaciniai pokyčiai ir organizuojami mokymai bei individualios
konsultacijos.

Paskelbta Psichologija

1 komentaras

  1. eliminuoti stresui as radau, man rodos, geriausia sprendima – augalini maisto papilda tonussan. jis pui atsikrato tokiu varginanciu veiksniu kaip stresas, mieguistumas, protinis, fizinis i6sekimas. todel darbas tapo nasesnis ir gyvenimas sviesesnis, nes dingo nuovargis. taigi einu i paskaitas, po paskaitu i darba, po darbo susitinku su draugais, po to namo ruostis univierui ir nulis nuovargio.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.