Stiprus imunitetas – skydas peršalimo ligoms

Taip jau yra, kad vieni
žmonės, vos atšalus orams, pradeda sirguliuoti, o kiti gyvena sveikutėliai,
nors aplink juos sukasi sloguojančiųjų bei kosinčiųjų minia.  Iš tiesų sunku išlikti sveikam šaltuoju metų
laiku, nes staigūs oro temperatūros pokyčiai – vienas iš daugybės veiksnių,
padedančių įvairių ligų sukėlėjams įsitvirtinti žmogaus organizme.

Sumažėjus organizmo
atsparumui ir nusilpus imuninei sistemai, tampame neatsparūs virusams, todėl
šaltuoju metų laiku mus dažnai kamuoja sloga, kvėpavimo takų ligos, gerklės
uždegimai. Šaltuoju metų laiku peršalimo ligų padaugėja, nes susidaro itin
palankios sąlygos daugintis ir plisti jas sukeliantiems virusams – padidėja
glaudus kontaktas tarp žmonių, yra mažiau saulės, sumažėja organizmo gebėjimas
kovoti su peršalimo ligų sukėlėjais.

Imunitetas – organizmo
gebėjimas apsisaugoti nuo to, kas jam yra genetiškai svetima. Imuninė sistema
pradeda formuotis dar vaisiui esant motinos įsčiose. Tik gimęs kūdikis turi
įgimtą imunitetą. Tačiau po truputį formuojasi ir įgytas imunitetas, nes
kiekvieną dieną kūdikis susiduria su naujais jo organizmui dar nepažįstamais
mikroorganizmais. Su šiais mikroorganizmais jam padeda kovoti motinos piene
esančios imuninės ląstelės. Štai kodėl kūdikis, maitinamas motinos pienu, būna
atsparesnis ligoms.

Imunitetas gali būti
silpnas iš prigimties arba susilpnėjęs dėl įvairių veiksnių. Imunitetą silpnina
lėtinės ligos, nesveiki dantys, adenoidai, padidėjusios tonzilės, sinusitas,
ginekologinės ligos.

Organizmo gynybines
galias taip pat labai alina mažakraujystė, stresas, būtinybė prisitaikyti prie
nepažįstamos aplinkos, pervargimas, žalingi įpročiai.

Mūsų sveikata labai priklauso
nuo aplinkos poveikio. Lietuviškas ruduo ir žiema paprastai būna drėgnas, o kai
kada ir gana šaltas. Negalima pamiršti, kad šaltuoju metų laiku būna mažai
saulėtų dienų, todėl nusilpsta organizmo apsauga. Juk per mūsų regėjimo organus
šviesa veikia centrinę nervų sistemą ir tada daug sparčiau gaminasi organizmo
gynybines galias ir visą imuninę sistemą stiprinantys hormonai.

* Pirmiausia būtina visaverčiai
maitintis, stengtis, kad maiste netrūktų vitaminų ir mikroelementų. Jei jų
gauname nepakankamai, trūkumą galima kompensuoti vitaminų preparatais. Vitaminai
dalyvauja visuose mūsų ląstelėse vykstančiuose biocheminiuose procesuose.
Vitaminų ir mikroelementų mes galime gauti ir iš vaistinių augalų: erškėtuogių,
jonažolės, ežiuolės. Be to, žolių nuoviruose bei arbatose yra medžiagų, kurios
naikina virusus ir bakterijas, neleidžia daugintis joms kvėpavimo takuose ir
visame organizme.

* Ore ir ant įvairių
daiktų susikaupia daugybė ligų sukėlėjų. Siaučiant peršalimo ligoms aplink
sergantį žmogų jų kiekis padidėja daugybę kartų. Kad kenksmingų medžiagų ir
mikrobų koncentracija nedidėtų, patalpas reikia vėdinti. Ypač svarbu vėdinti
vaikų darželių, mokyklų, gamybines patalpas, kabinetus.

* Kasdieniai pasivaikščiojimai
gryname ore, mankšta paspartina limfos apytaką, o limfos sistema savo ruožtu
palaiko viso organizmo atsparumą, stiprina imunitetą.

* Reikia vengti stresų,
ieškoti teigiamų emocijų, daugiau šypsotis ir juoktis. Kai mūsų nuotaika gera,
centrinėje nervų sistemoje gaminasi medžiagos, stimuliuojančios imuninės
sistemos ląstelių veiklą, žadinančios apsaugines organizmo galias.

Na, o susirgus jokiu būdu
negalima „pravaikščioti“ ligos, rizikuoti savo sveikata ir platinti infekciją
tarp sveikų šeimos narių ir bendradarbių. Kuo anksčiau kreipsimės į gydytoją,
tuo didesnė tikimybė, kad ligos eiga bus nesunki ir be rimtų komplikacijų, o
tai ypač svarbu lėtinėmis bronchų ir plaučių, širdies ir kraujagyslių,
endokrininės sistemos ir onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms.

Paskelbta Bendri sveikatos patarimai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.