Kaip išgyventi tamsųjį metų laiką?

Dienos darosi vis trumpesnės, o ilgais vakarais ne vieną pradeda kankinti liūdesys: daromės irzlūs, o taip galime sugadinti nuotaiką artimam žmogui, būna sunku užmigti. Dėl to kaltas stresas. Jeigu išmoktume jį ir jo padarinius valdyti, išvengtume ir daugelio mus kamuojančių negalavimų.

Mėgaukitės tyla.  Miesto triukšmas – vienas iš pačių galingiausių streso šaltinių. Beje, moterų ausys triukšmui daug jautresnės negu vyrų. Taigi, grįžusios po darbo ar iš prekybos centro pasimėgaukime tyla. Dėl to visai nebūtina užsidaryti kambaryje su garsą izoliuojančia danga. Užtenka užsidėti specialias ausines.

Išgerkite žaliosios arbatos. Atpalaiduojamuoju poveikiu šios arbatžolės gerokai lenkia visus kitus žinomus vaistinius augalus. Puodelyje arbatos yra beveik tiek pat kofeino, kiek ir skausmo malšinamuosiuose preparatuose. Tačiau kitaip negu cheminiai preparatai, žaliojoje arbatoje ištirpęs kofeinas veikia kur kas švelniau. Arbatoje esantis kofeinas (kitaip negu esantis kavoje) ne jaudina, o slopina ir atpalaiduoja, lėtina pulsą, mažina kraujospūdį ir šalina kitus streso padarinius.  

Pasiklausykite muzikos. Ji veiksmingai padeda  atsikratyti nervinės įtampos. Relaksacija bus dar geresnė ir sėkmingesnė, jei muzikos klausysitės ne vien ausimis, bet ir visu kūnu. Tada ji teigiamai veiks visus organus bei sistemas. Norėdami nusiraminti ir atsipalaiduoti, 2 kartus per dieną po 30 minučių klausykitės geriausiai jūsų būseną atitinkančios muzikos – pavyzdžiui, V.A. Mocarto kūrinių. Mokslininkų nuomone, jo melodijos turi didžiausią antistresinį ir gydomąjį poveikį.

Sočiai papusryčiaukite. Nesitenkinkite vien sumuštiniais, bet sočiai pavalgykite: būtinai ką nors karšto, nepamirškite ir šviežių vaisių bei daržovių salotų. Juk tas, kas gerai pavalgo rytą, būna kur kas atsparesnis stresui. Ir atvirkščiai, žmogus, praleidžiantis pusryčius, būna daug jautresnis ir neadekvačiai reaguoja į susidariusią situaciją.

Ir dar. Nesaugumo jausmas, įtampa, padidėjęs nervingumas, netinkama mityba, sutrikęs miegas gali būti patiriamo streso išraiška. Stresas – apsauginė, gynybinė reakcija. Jis padeda susitelkti ir įveikti pavojingą situaciją. Bet jei stresas veikia nuolat, anksčiau ar vėliau ne juokais gali sušlubuoti sveikata: atsirasti širdies bei kraujagyslių, virškinamosios sistemos ligų, susilpnėti imunitetas, susiformuoti sunkus fizinis ir emocinis išsekimas.
Paskelbta Bendri sveikatos patarimai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.