Ūminis kraujotakos nepakankamumas – tai du sindromai: ūminis širdies nepakankamumas ir ūminis kraujagyslių nepakankamumas.
Ūminis širdies nepakankamumas – tai staigus širdies sistolinio ir minutinio tūrio sumažėjimas nusilpus miokardo veiklai.
Etiologija ir patogenezė. Ūminį širdies nepakankamumą vaikams gali sukelti daug priežasčių: įvairios toksinės infekcinės ligos (pneumonija, gripas, sepsis ir kt.), įgimtos ir įgytos širdies ydos, įvairios kilmės miokardo patologija (reumatinis, virusinis, Abramovo-Fidlerio miokarditas), širdies ritmo ir laidumo sutrikimai (paroksizminė tachikardija, visiška atrioventrikulinė blokada), gimdymo traumos, vandens elektrolitų balanso sutrikimai, inkstų ligos ir kt.
Nusilpus miokardo veiklai, sumažėja sistolinis ir minutinis širdies tūriai, labai sutrinka hemodinamika, elektrolitų balansas, dėl to ligonio būklė būna sunki. Klinika. Ligoniams, kuriems pasireiškia ūminis širdies nepakankamumas, paprastai atsiranda blyškumas, kartais cianozė, dusulys, silpnas pulsas, tachikardija (rečiau bradikardija), galopo ritmas, padidėja kepenys, paduslėja širdies tonai, išplinta širdies ribos.
Tiriant rentgenu, matyti padidėjęs širdies šešėlis, EKG konstatuojama aukšti P danteliai, S-T segmento ir T dantelio pakitimai, sutrinka elektrolitų ir rūgščių šarmų balansas, sumažėja arterinis ir padidėja centrinis veninis kraujospūdis.
Gydymas. Skiriama griežtas lovos režimas, pusiau sėdima padėtis, raminamieji preparatai. Geriau, kai kūdikius ir mažus vaikus slaugo motinos. Svarbu vėdinti patalpas, jei reikia, ligoniai gydomi deguonimi.
Ligoniams ribojami skysčiai ir druska, maistas turi būti lengvai virškinamas ir duodamas mažomis porcijomis.
Svarbiausi medikamentai – širdį veikiantys glikozidai: strofantinas, digoksinas, izolanidas, digitoksinas (21, 22 ir 23 lentelės). Vienas iš šių preparatų skiriamas įsotinamosiomis dozėmis. 1-2 dienas, o paskui pereinama į palaikomąsias dozes.
Įsotinamoji strofantino dozė dalijama į 2-3 dalis ir suleidžiama darant 8-12 vai. pertraukas.
Vyresniems strofantinas dozuojamas taip: 1-3 metų vaikams -0,2 ml, 4-7 metų – 0,3 ml, 8-14 metų -0,4-0,5 ml. Kai ūminis širdies nepakankamumas esti sunkus, dažniausiai skiriama lazikso po 1-3 mg/kg kūno masės per parą į raumenis ar į veną. Lengvesniais ligos atvejais tinka 2,4% eufilino tirpalas po 1 ml vieniems amžiaus metams arba po 0,1 ml/kg (kūdikiams iki 1 metų) į veną.
Vartojant glikozidus bei diuretikus, reikia skirti kalio druskų (kalio chlorido, panangino).
Metabolinių sutrikimų korekcijai skiriama kokarboksilazė, ATF, vitaminai B1, B2, B6, C. Koreguojamas elektrolitų ir šarmų rūgščių balansas, kovojama su intoksikacija, meteorizmu, hipertermija ir kt.
Taip pat svarbu išaiškinti širdies nepakankamumo priežastį ir skirti adekvatinį gydymą, pavyzdžiui, sergant pneumonija arba kita infekcine liga,- antimikrobinius preparatus, sergant miokarditu,- gliukokortikoidus, o sergant paroksizmine tachikardija,- antiaritminius preparatus ir kt.