Ku karštligė
Kū karštligė yra zoonozė, kurią sukelia ritkesija Coxiella burnetii. Bakterijos gali užkrėsti tiek žmones, tiek gyvulius. Kū karštligė gali būti švelnesnės ar sunkesnės formos, kuri gali baigtis mirtimi.
Ligos sukėlėjas ir jo savybės
Sukėlėjas yra dviejų antigeninių fazių: I – randama aplinkoje, II – didelė sukėlėjų koncentracija po mikrobiologinių tyrimų randama ląstelių kultūrose. C. burnetii – atspari karščiui, išdžiovinimui ir daugeliui dezinfektantų. Dėl didelio atsparumo ir išsilaikymo aplinkoje, ligos sukėlėjas gali būti platinamas vėjo ar pernešamas erkių. Erkės gali pernešti ligos sukėlėją laukiniams gyvūnams ir naminiams atrajotojams.
Paplitimas
Šis patogenas yra išplitęs visose pasaulio šalyse, išskyrus Naująją Zelandiją, Šiaurinius Skandinavijos regionus bei Antarktidą. Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija kū karštligę įtraukė į sąrašą ligų, kurios būdingos daugeliui naminių ir laukinių gyvūnų rūšių (žinduoliams, paukščiams, ropliams, nariuotakojams). Kū karštligė yra įtraukta į žmonių užkrečiamųjų ligų, kurioms turi būti taikoma epidemiologinė priežiūra, sąrašą.
Tyrimai rodo, kad ES galvijų ir ožkų kū karštligės paplitimas didėja. 2007 metais buvo nustatyti 7,4 proc., o 2008 metais – 10,0 proc. serologiškai teigiamų galvijų mėginių. Didžiausias teigiamų mėginių skaičius buvo nustatytas ožkoms.
Iki 2007 metų kū karštlige žmonės sirgdavo retai. 2008 metais ES buvo patvirtinti 1554 kū karštligės atvejai arba 16,5 proc. kū karštligės atvejų daugiau, nei 2007 metais. Daugiausia kū karštligės atvejų buvo nustatyta Olandijoje ir Vokietijoje. 2009 metais Olandijoje žmonių kū karštligės atvejų skaičius padvigubėjo ir siekė beveik 2300. Manoma, kad Olandijoje žmonės galėjo užsikrėsti nuo ožkų, kurių skaičius per paskutinį dešimtmetį ženkliai išaugo.
Kaip užsikrečiama?
Žmonių užsikrėtimas Coxiella burnetii siejamas su ligos paplitimu atrajotojų bandose bei žmonių kontaktais su atrajotojais. Žmonės infekcija gali užsikrėsti nuo sergančių gyvulių, dažniausiai nuo avių, ožkų ir galvijų. Kū karštligės sukėlėjai gali pasidauginti ir augti sankaupomis avių ir karvių gimdoje bei tešmenyse. Žmonės gali užsikrėsti gerdami užkrėstą nepasterizuotą pieną arba nuo atrojotojų jų veršiavimosi, ožkavimosi, ėriavimosi laikotarpiu. Kū karštlige dažniausiai serga veterinarijos gydytojai, gyvūnų laikytojai, skerdyklų darbuotojai. Sausose dulkėse bakterijos gali išgyventi mėnesiais, todėl žmonės užsikrečia per kvėpavimo takus, kontaktuodami su gyvulių vilna, plaukais, šiaudais ar šienu. Žmogus nuo sergančio žmogaus užsikrečia retai.
Ligos eiga ir simptomai
Manoma, kad ligą gali sukelti keletas Coxiella burnetii bakterijų. Nustatyta, kad į organizmą patekęs bakterijų kiekis yra atvirkščiai proporcingas ligos inkubaciniam laikotarpiui. Priklausomai nuo infekcijos dozės dydžio, inkubacinis periodas trunka 2-3 savaites.
Žmonėms kū karštligė pasireiškia ūmine ar lėtine ligos forma. Ūmiais atvejais Coxiella burnetii žmonėms sukelia karščiavimą, staigų galvos skausmą, drebulį, sąnarių skausmus, kai kurias atvejais – pneumoniją. Kai kuriais atvejais būna kitas simptomų kompleksas: nuovargis, drebulys, naktinis prakaitavimas, svorio netekimas, sąnarių skausmas ir pykinimas ar vėmimas. Kai kurie simptomai, pvz. nuovargis, užtrunka ilgą laiką. Lėtiniais atvejais liga dažnai lieka nepastebėta. Gydant antibiotikais, mirties atvejų pasitaiko retai.
Komplikacijos
Apie 1 proc. kū karštligės atvejų pasireiškia rimtesniu susirgimu, kuris pereina į lėtinę formą, trunkančią keletą metų. Lėtinės kū karštligės simptomas yra širdies uždegimas (endokarditas), kuris, jei negydomas, gali būti mirtinas. Kitos komplikacijos – hepatitas (kepenų uždegimas) bei osteomielitas (kaulų ir kaulų čiulpų uždegimas).
Diagnostika
Kū karštligė diagnozuojama tiriant paciento kraują.
Gydymas
Kū karštligė yra gydoma antibiotikais. Lėtiniams susirgimams reikia ilgesnio kurso antibiotikų gydymo.
Profilaktika
Siekiant išvengti infekcijos plitimo, gyvūnai gali būti vakcinuojami. Užkrėstų bandų ožkingas pateles rekomenduojama atskirti nuo kitų gyvūnų, o gimus jaunikliams, placentą sudeginti ar užkasti. Taip pat asmenims, ypač kontaktuojantiems su gyvuliais, rekomenduojama laikytis higienos įgūdžių. Pieną patartina gerti pasterilizuotą.
Parengė:
Žana Milišiūnaitė, Epidemiologinio priežiūros skyriaus visuomenės sveikatos specialistė
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras