Nervinė bulimija (bulimia nervosa) – tai valgymo sutrikimas, pasireiškiantis pakartotinais persivalgymo priepuoliais ir po jų sekančiu kompensaciniu elgesiu: dirbtinai sukeltas vėmimas, vidurius laisvinamųjų vaistų, arbatų, diuretikų vartojimas, badavimas, dieta, intensyvus sportavimas.
Sergančiajam svorio mažinimas, dietos laikymasis ar mitybos kontrolė tampa centriniais gyvenimo dalykais. Dauguma sergančiųjų persivalgo bent kartą per dieną, dažniau savaitgaliais ar vakarais, pasislėpus. Po to jaučiamas pasišlykštėjimas savimi, kaltė. Persivalgymas gali būti iš anksto suplanuotas – nusiperkama maisto, jis paruošiamas ir „suryjamas ritualiniu būdu”. Dažniausiai vartojami angliavandeniai, riebus, lengvai nuryjamas maistas su daugiau skysčių. Tai palengvina vėmimą. Paprastai persivalgymo seansai trunka apie valandą laiko ir tampa rutina.
Jei įtariate bulimiją, atkreipkite dėmesį į tokius ligos grėsmės signalus:
- Įvairūs požymiai, liudijantys apie persivalgymo epizodus: didelių maisto kiekių dingimas per trumpą laiką arba daugybė pakuočių šiukšlių dėžėje;
- Požymiai, liudijantys apie bandymus atsikratyti suvartoto maisto: dažnas vaikščiojimas į vonią po valgio, vėmimo žymės ar kvapas, laisvinamųjų preparatų arba diuretikų pakuotės šiukšlių dėžėje;
- Sekinantis, nelankstus sportavimo rėžimas – nepaisant oro sąlygų, nuovargio, ligos ar susižeidimų – vadovavimasis poreikiu „sudeginti” suvartotas kalorijas;
- Neįprastas skruostų arba žandikaulių srities patinimas;
- Dantų pageltimas, dėmių atsiradimas;
- Nuospaudos ant rankų bei pirštų krumplių, liudijančios apie dirbtinai sukeliamą vėmimą;
- Gyvenimo būdo pritaikymas prie persivalgymo ir vėmimo ritualų;
- Atsiribojimas nuo įprastos veiklos bei draugų.
Nervinė bulimija diagnozuojama, kai pacientas:
- Epizodiškai per trumpą laiką suvalgo didelį maisto kiekį, nuolat rūpinasi dėl valgio ir nenugali potraukio valgyti;
- Stengiasi priešintis „storinančiam” persivalgymo poveikiui (sukelia vėmimą, piktnaudžiauja vidurius laisvinančiais preparatais, badauja, naudoja vaistus – slopinančius apetitą, skydliaukės preparatus ir diuretikus);
- Pasižymi liguista baimė nutukti, nustato sau griežtą svorio ribą, esančią daug žemiau normalaus kūno svorio, kai esamas svoris yra optimalus arba normalus.
- Persivalgymo priepuoliai ir svorį mažinantį elgesį kartojasi mažiausiai 2 kartus per savaitę 3 mėnesių laikotarpyje.
Nervinė bulimija gali turėti rimtas pasekmes sveikatai:
- Elektrolitų disbalansas gali sąlygoti širdies ritmo sutrikimus, širdies sustojimą bei mirtį. Elektrolitų disbalansą sukelia dehidratacija, kalio bei natrio praradimas iš organizmo po vėmimo;
- Stemplės uždegimas ir plyšimai dėl dažno vėmimo;
- Dantų kariesas ir dėmės nuo skrandžio sulčių, į burnos ertmę patenkančių po dažno vėmimo, dantų emalio erozija;
- Nereguliarūs skrandžio judesiai;
- Vidurių užkietėjimas dėl dažno laisvinančiųjų preparatų vartojimo;
- Skrandžio plyšimai – reta, bet galima persivalgymų pasekmė.
Faktai apie bulimiją:
- Bulimija paliečia 3 – 5 % paauglių ir jaunų moterų;
- 80% sergančiųjų šia liga sudaro moterys;
- Žmonių, kenčiančių nuo bulimijos, svoris dažniausiai būna normalus;
- Dauguma sergančiųjų pripažįsta, kad jų elgesys yra neįprastas ir gali pakenkti sveikatai;
- Bulimiją dažnai lydi depresijos simptomai ir socialinio prisitaikymo sunkumai;
- Bulimija paprastai prasideda paauglystėje (14 – 25 m.), tačiau amžiaus vidurkis yra aukštesnis nei sergančiųjų anoreksija. Paprastai bulimija tęsiasi ilgiau nei anoreksija;
- Po gydymo praėjus 5 – 10 metų, apie 50 % visiškai pasveiksta, 20 % – atitinka sutrikimo diagnostinius kriterijus;
- Mirtingumas nuo šios ligos siekia 3 %;
- Negydoma liga dažniausiai pereina į lėtinę formą;
- Gydant apie 70 % atvejų pasiekiama gerų rezultatų;
- Kuo anksčiau pastebimas ir diagnozuojamas sutrikimas, tuo geresnės gydymo prognozės.
Veiksniai, kurie leidžia tikėtis geresnių sveikimo rezultatų:
- Nebūdingi asmenybės sutrikimai;
- Aukštesnis savęs vertinimas;
- Būdingas mažesnis impulsyvumas;
- Nėra stipriai išreikštas nepasitenkinimas savo kūnu;
- Sutrikimas diagnozuojamas anksti, kol atsitiktiniai persivalgymai ir viduriavimai netapo pastoviu sutrikimu.