Stuburo diskų išvaržos

Diskai – tai struktūros, įsiterpusios tarp dviejų greta esančių stuburo slankstelių. Jie sudaryti iš fibrozinės struktūros žiedo ir centre esančio minkštiminio branduolio. Disko viršų ir apačią dengia kremzlinės plokštelės.
Diskai atlieka stuburo amortizatorių vaidmenį. Dažniausia diskus pažeidžia degeneracinė liga, kurios priežastys iki šiol nėra aiškiai nustatytos. Degeneraciniams pakitimams atsirasti įtakos turi hormonų apykaitos sutrikimai, stuburo traumos, per didelis fizinis apkrovimas, raiščių, kurie supa stuburą iš visų pusių, silpnumas, diskų augimo ir vystymosi defektai, senatviniai pakitimai dėl kraujotakos pablogėjimo ir kt.

Diskas netenka vandens, praranda elastingumą, fibrozinio audinio skaidulos įtrūksta, atsiranda plyšių, į kuriuos ima veržtis minkštiminio branduolio masės. Diskas išsiplečia į šonus  susiaurindamas stuburo kanalą, spausdamas jame esančias nervines struktūras ir tuo pačiu pakeičia stuburo  sąnarių   apkrovimą, o  tai paskatina ir šių sąnarių susidėvėjimą, trikdo jų funkciją.

Disko masės dirgina raiščius, o tai provokuoja osteofitų (druskų sankaupų) formavimąsi. Progresuojant fibrozinio žiedo skaidulų pažeidimui, minkštiminis branduolys gali išsiveržti į stuburo kanalą ir sukelti nervinių šaknelių pažeidimą. Priklausomai nuo stuburo išvaržos dydžio ir stuburo kanalo susiaurėjimo laipsnio, pažeidžiama viena arba kelios nervinės šaknelės, dėl ko  tų šaknelių įnervuojamose srityse pacientas ima jausti negalavimus- nuo nežymių tirpimų, paskaudenimų iki labai stiprių skausmų, jutimų išnykimo ar net visiško atitinkamų raumenų paralyžiaus.

Kartais degeneravusio disko dalis pilnai atplyšta nuo disko ir įstringa stuburo kanale.

Pagrindinis disko išvaržos simptomas- skausmas. Skausmai gali būti silpni, vidutiniški ir dideli. Silpni skausmai būna maudžiantys, atsiranda fizinio krūvio metu, atliekant staigius judesius. Vidutiniai skausmai jaučiami ir ramybės būsenoje, bet tam tikrose kūno  padėtyse sumažėja. Didieji skausmai būna nuolat,nemažėja net ramybėje, o judesio metu tampa ypač stipriais.

Paprastai skauda juosmenį, skausmai plinta į vieną arba į abi kojas. Klinika priklauso nuo išvaržos lokalizacijos ir nervinės šaknelės pažeidimo.

Diagnozė nustatoma remiantis ligonio nusiskundimais, anamneze, ligonio apžiūros bei klinikinių tyrimų duomenimis. Pagrindiniai klinikiniai tyrimai atliekami naudojant rentgenografiją, kompiuterinę tomografiją, branduolinio magnetinio rezonanso tyrimą.

Priklausomai nuo išvaržos dydžio, jos lokalizacijos ir klinikinės išraiškos skiriamas gydymas vaistais arba operacija. Gydymas skirtingas ūmioje ir lėtinėje stadijoje. Ūmioje stadijoje būtinas gulimas rėžimas, skiriami ligoniui analgetikai, priešuždegiminiai nesteroidiniai preparatai bei kiti vaistai. Sumažėjus skausmams arba jiems išnykus ligonis gali pradėti vaikščioti.Labai svarbu kvalifikuotai parinkti fizioterapines priemones, masažus.  Jeigu taikant gydymą medikamentais skausmai juosmenyje ir kojoje (arba kojose)neišnyksta, ligoniui būtina atlikti stuburo kompiuterinės tomografijos arba branduolinio magnetinio rezonanso tyrimą ir tada sprendžiama, ar būtina atlikti chirurginę operaciją – disko išvaržos pašalinimą.

Chirurginis gydymas yra būtinas, jeigu tarpslankstelinio disko išvarža užspaudžia šaknelių spinalinę arteriją, sutrinka nugaros smegenų kraujotaka, pažeidžiama kojų motorika,sutrikdoma dubens organų funkcija.

Po operacijos ligoniui tikslingas  reabilitacinis gydymas, rekomenduojama nešioti juosmeninį įtvarą, vengti staigių judesių ir didelio fizinio krūvio.

Autorius: gydytojas Virginijus Janušonis.