Plaučių vėžys

Vakaruose plaučių vėžys yra viena dažniausių ligų, o bronchų vėžys – viena iš plaučių vėžio formų pažeidžianti kvėpavimo takus, yra viena pagrindinių mirties priežasčių po širdies ligų ir plaučių uždegimo. Apytiksliai 25 proc. laiko, kuomet sergama plaučių vėžiu, nejaučiami jokie simptomai. Šie navikai dažniausiai nustatomi atlikus rentgenogramą. Profilaktiškai  rekomenduojama pasitikrinti visiems rūkaliams.

 

Plaučių vėžio tipai. Smukialąstelinis (grūdo pavidalo ląstelių) plaučių vėžys pasižymi tuo, kad jis greitai auga ir plinta. Šiuo tipu serga 20-30 proc. plaučių vėžį turinčių žmonių. Jis kilęs iš hormonus gaminančių ląstelių ir kartais sukelia hormonų veiklos sutrikimus. Nesmulkialąstelinis vėžys auga lėčiau. Jis skirstomas dar į kelias rūšis:

 

– Plokščialąstelinis vėžys,

– Stambialąstelinis vėžys,

– Alveolių vėžys,

– Adenokarcinoma.

 

Priežastys. Dauguma plaučių vėžio formų yra susijusios su tabako gaminių vartojimu. Po rūkymo antrąja vieta dalinasi dar keli šios ligos sukėlėjais laikomi veiksniai – atmosferos užterštumas, kontaktas su pramoninėmis dulkėmis (arseno, asbesto, chromo, geležies oksido, akmens anglies dervos ir kt.) ir degimo produktais. Kartais plaučių vėžys laikomas antriniu vėžiu. Dažnai kitų kūno vietų vėžys, pavyzdžiui, krūties ar prostatos, gali sukelti antrinį plaučių vėžį, kurios simptomai yra tokie pat, kaip pirminio.

 

Simptomai. Jeigu jaučiate, kad pasunkėjo kvėpavimas, dažnai kostite arba po kosulio priepolio pasirodo kraujas, jau reikia  kreiptis į gydytoją. Simptomais taip pat gali būti sunkumas ir skausmas krūtinėje, nugaroje, mentėje, rankoje, svorio netekimas, depresija, apetito praradimas. Kartais pirmieji  simptomai jaučiami tuomet, kada vėžys išplinta  į kitus organus, dažniausiai į kepenis, antinksčius, galvos smegenis ir kaulus.  Sustorėję pirštų galai ir nagai taip pat gali reikšti, kad turite problemų su plaučiais. Sustorėję nagai ir pirštų galai, kurie paverčia pirštus panašius į būgnų lazdeles, būna 30 proc. sergančių plaučių vėžiu, tačiau gali būti ir sergant kitomis ligomis, pavyzdžiui, įgimta širdies yda. Taip atsitinka dėl to, kad pablogėja audinių aprūpinimas deguonimi.

 

Tyrimai. Plaučių vėžiui tirti taikomi šie metodai:

 

Rentgeninis krūties ląstos tyrimas. Juo galima nustatyti 1-2 cm skersmens navikus. Kai atsiranda plaučių vėžio simptomai, 90 proc. atvejų vėžys matomas retgeno nuotraukoje.

Kompiuterinė tomografija. Šiuo tyrimu galima nustatyti mažesnius navikus negu rentgenu.

Magnetinio rezonanso tyrimas. Šiuo tyrimu medikai gali gerai pamatyti navikus ir padidėjusius krūtinės ląstos limfmazgius šalia didžiųjų kraujagyslių.

Bronchoskopija – tai skaiduline optika pagrįstas tyrimas, kurio metu plonu lanksčiuoju bronchoskopu (endoskopu, kuriuo tiriami kvėpavimo takai) paimama kvėpavimo takų navikų audinio ėminių ir ląstelių, kurios nuplaunamos fiziologiniu tirpalu nuo periferinių plaučių dalių. Šios ląstelės tiriamos laboratorijoje.

Biopsija adata. Plona adata duriama iš išorės per krūtinės ląstos sieną, kad būtų paimta ląstelių iš įtariamo naviko. procedūra kontroliuojama rentgenu ar kompiuterine tomografija.

 

Gydymas. Plaučių vėžys gydomas įvairiais metodais, kurių pasirinkimas priklauso nuo naviko išplitimo, ligonio bendros sveikatos būklės. Dažniausiai taikomi chirurginiai metodai, spindulinė terapija, chemoterapija ar šių metodų kombinacijos.

 

Papildomai gali būti skiriami vaistai reguliuojantys kosulį, malšinantys skausmą ar koreguojantys miegą.

Iveikliga.lt