Agastrine piktybine vadinama mažakraujystė, išsivysčiusi clol endogeninės B12 hipovitaminozės, susijusios su anksčiau atlikta skrandžio rezekcija.
Patogenezė. Atlikus skrandžio subtotalinę ar totalinę rezekciją, sumažėja laisvos druskos rūgšties bei gastromukoproteino produkcija, sutrinka ciankobalamino ir iš dalies geležies įsisavinimas. Ciankobalamino kiekis kraujyje krinta iki 0,08—0,6 my 1 ml, o paros šlapime — iki 3—80 my (norma — 20—400 my). Dėl ciankobalamino stokos sulėtėja eritroblastų brendimas, atsiranda eritrocitų makrocitozės reiškinių, vystosi makrocitinė, o vėliau, ciankobalamino rezervams organizme išsekus,—megaloblastinė mažakraujystė. Šalia to sumažėja ir geležies kiekis kraujo serume (iki 20—50 Y%); atskiruose ligos etapuose gali būti ryškūs klinikiniai sideropenijos požymiai.
Klinika. Agastrinė mažakraujystė paprastai išsivysto, praėjus 1—-2—3 metams po skrandžio rezekcijos, ypač jei ji atlikta dėl naviko. Iš pradžių dažniausiai kurį laiką vyrauja bideropenijos (hipochromija, trofiniai nagų pakitimai ir kt.), vėliau B12 deficitinės mažakraujystės požymiai (glositas, makrocitozė, hiperchromija, parestezijos ir kiti funikulinės mielozės reiškiniai).
Diagnozė. Ligos diagnozė nustatoma, remiantis buvusia skrandžio rezekcija ir mišraus — sideropeninio ir B12 hipovitamininio — pobūdžio mažakraujystės požymiais.
Gydymas. Gydoma ciankobalaminu (100 y ir daugiau kas 2 dienos, atsižvelgiant į neurologinio sindromo intensyvumą), geležies preparatais, praskiesta druskos rūgštimi, askorbinine rūgštimi, kraujo perpylimais.
Profilaktika. Asmenims, kuriems atlikta skrandžio rezekcija, patartina visą gyvenimą profilaktiškai švirkšti 100 y ciankobalamino 1 kartą per 2 savaites ir periodiškai 6 savaites vartoti geležies preparatus.