Manjero liga
Tikroji Menjero ligos priežastis yra nežinoma. Manoma, kad ją sukelia padidėjęs skysčių kiekis vidinės ausies endolimfinėje sistemoje.
Liga paprastai yra vienpusė, bet gali būti ir abipusė. Liga gali atsirasti staiga, be jokių perspėjančių požymių. Menjero liga nėra reta, ja dažniausiai serga vidutinio amžiaus žmonės (liga gali pasitaikyti ir vaikams, bet dažniausia serga 20-50 metų amžiaus pacientai).
Psichologiniai veiksniai (pvz.: stresas) gali sukelti ar apsunkinti ligos priepuolį.
Simptomai
Menjero ligos simptomai yra tipiški: „sukamojo”svaigimo (pacientui atrodo, kad jis sukasi aplink) priepuolis su pykinimu ir vėmimu, spengimas ausyse, besikartojantis klausos praradimas (priepuolio metu klausa gali pagerėti), ausies spaudimo ir pilnumo jausmas. Pacientai skundžiasi, kad ausys tartum užkimštos, ryškus spaudimo jausmas. Dažniausiai girdimi šlamantys ūžesiai, kurie po kurio laiko pranyksta. Ūžesiai sustiprėja užėjus svaiguliui.
Priepuolis gali tęstis nuo keliolikos sekundžių iki 12 valandų. Kai kada pirmasis priepuolis gali tęstis net 24 valandas, kiti pasikartojantys priepuoliai būna trumpesni.
Gydymas
Dėl priepuolių ir kintamo ligos pobūdžio gydyti ją sunku. Ligonio būklė yra kontroliuojama, taigi jam palaipsniui turėtų gerėti.
Svarbu išsiaiškinti, ar yra kokia nors priepuolius sukelianti priežastis, pvz.: maistas, kvapai ar streso situacijos. Pacientams, kuriems diagnozuota Menjero liga, poilsis ir ramus bei reguliarus gyvenimo būdas turi teigiamos reikšmės.
Priepuolio metu svarbus gydymas vaistais, padedantis mažinti pykinimą ir svaigimą. Vaistas betahistinas veikia smulkiąsias ausies kraujagysles ir vartojamas gydyti svaigulį, ūžesius ausyse, klausos praradimą Menjero ligos metu. Antihistamininiai ir pykinimą bei vėmimą slopinantys vaistai gali padėti išvengti priepuolių ir juos gydyti. Norint išvengti ligos priepuolių, būtina reguliariai vartoti vaistus. Paskirtus medikamentus, priklausomai nuo simptomų intensyvumo, galima vartoti geriant, leidžiant juos į veną ar žvakučių forma. Diuretikai (šlapinimąsi skatinantys vaistai) gali mažinti svaigulį, nes skatina skysčio pasišalinimą iš vidinės ausies.
Svaigulys gali būti labai stiprus, taigi svarbu prižiūrėti, kad pacientas nenukristų. Pacientas lovoje turi gulėti užmerkęs akis, stabiliai ir patogiai.
Sunkiais atvejais gali būti taikomas chirurginis gydymas. Chirurginis gydymas atliekamas 2 būdais: galima pašalinti pusiausvyros aparatą (labirintektomija), jei klausos praradimas yra labai didelis. Kitu atveju atliekama dekompresija (slėgio sumažinimas). 70-80 proc. pacientų ši operacija labai sumažina svaigimą, o klausa paprastai labiau nenusilpsta. Bet negalima tikėtis, kad spengimas ausyse liausis.
Menjero ligos priepuoliai paprastai kartojasi. Klausos praradimas yra dažna Menjero ligos pasekmė. Menjero ligą gali priminti kitos būklės (pvz.: galvos svaigimas), bet tada klausa išlieka normali. Klausos nervo navikas (akustinė neuroma) gali sukelti svaigulį su klausos praradimu.
Sergantiesiems Menjero liga reikia vengti rūkymo, alkoholio vartojimo. Naudingas yra druskos, arbatos ir kavos ribojimas.
Ką daryti Menjero ligos priepuolio metu?
Menjero ligos priepuolio metu reikia atsigulti ant nejudančio plokščio paviršiaus (pvz.: grindų). Kad mažėtų svaigulys, reikėtų žiūrėti į kokį nors nejudantį daiktą. Reikėtų daug negerti ir nevalgyti, kad nevemtumėte. Praėjus simptomams, reikėtų keltis lėtai. Po priepuolio galite jautis mieguistas. Vemiant ir vėmimui trunkant ilgiau nei 24 valandas, reikia kreiptis į gydytoją.
Kaip gyventi, sergant Menjero liga?
Paprastai žmonėms, sergantiems Menjero liga, ji atrodo labai gąsdinanti. Norint kontroliuoti priepuolius, reikia keisti gyvenimo būdą: laikytis gydytojo patarimų: vengti druskos, alkoholio, rūkymo. Reikia stengtis gyventi be streso ar bent išmokti stresą valdyti, nes jis dažnai ir išprovokuoja Menjero ligos priepuolį. Reikėtų, kad apie paciento ligą žinotų šeima, draugai, kolegos: ištikus priepuoliui, jie galėtų jam pagelbėti. Pacientas pats turėtų pamokyti, ką jie turi daryti, kad padėtų sergančiajam priepuolio metu.
Menjero liga pavadinta prancūzų gydytojo Prosper’o Ménière’o (Menjero) vardu, kuris aprašė būklę, pasireiškiančią galvos svaigimu, pykinimu, vėmimu, klausos praradimu ir spengimu ausyse.