Alergija maisto priedams

Pažvelgę į maisto produktų etiketes dažniausiai išvystame nemažą sąrašą, kurį puošia E raidelės su skaičiukais bei įmantrūs, tik specialistui suprantami, cheminiai pavadinimai. Dažniausiai tai maisto priedų pavadinimai ar jų kodai. Taigi, kas tie paslaptingi maisto priedai? Ir ar jie gali mums iš tiesų pakenkti bei sukelti alergijas?

Maisto priedai – medžiagos, kurios nebūdamos maistas ar jo sudėtinės dalys, sąmoningai dedamos į maistą technologinio proceso metu, siekiant suteikti pageidaujamų juslinių ir kitų savybių. Skiriamos tokios maisto priedų kategorijos:

  • Dažikliai
  • Dirbtiniai saldikliai
  • Antioksidantai, konservantai
  • Kiti maisto priedai (aromato ir skonio stiprikliai, drėgmę palaikančios medžiagos, emulsikliai, modifikuoti krakmolai, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos, tirštikliai ir kt.)

Nors tarp žmonių vis tenka išgirsti apie jautrumą maisto priedams, tačiau kol kas moksliniais tyrimais įrodyta tik alergija sulfitams. Pastarųjų galima rasti, pavyzdžiui, vynuose, ant kurių butelių kartais būna užklijuoti ir įspėjamieji lipdukai. Be to, sulfitų galima rasti ir natūraliai pomidoruose, lašišoje, svogūnuose. Sulfitai jautriems žmonėms gali sukelti ir odos bėrimus, kvėpavimo sutrikimus, ir anafilaksinį šoką. Nors alergija sulfitams nėra labai paplitusi, tačiau ji gerokai dažnesnė tarp sergančiųjų astma.

Kitų maisto priedų sukelti nepageidaujami reiškiniai laikomi maisto netoleravimu, bet ne maisto alergijomis. Maisto netoleravimas kitaip nei alergijos nėra susijęs su imunine sistema. Netoleruojami maisto priedai dažniausiai sukelia trumpalaikius šalutinius reiškinius, tokius kaip galvos ar pilvo skausmai, ypač suvartojus didelius kiekius maisto priedų. Be jau minėtų alergijų sulfitams nepageidaujamus reiškinius dažniausiai sukelia šie maisto priedai:

  • Mononatrio gliutamatas. Tai skonio stipriklis, ypač populiarus Azijos virtuvėje. Vartojamas dideliais kiekiais, jis gali sukelti odos bėrimus, niežulį, galvos skausmus.
  • Aspartamas. Dirbtinis saldiklis, randamas gaiviuosiuose gėrimuose, gumoje ir kt. Aspartamas kai kuriems žmonėms sukelia į alergiją panašius simptomus, o asmenų, sergančių fenilketonurija, pažengusiomis kepenų ligomis bei nėščių moterų su dideliais fenilalanino kiekiais kraujyje, organizmai nesugeba suskaidyti aspartamo.
  • Benzoinė rūgštis. Konservantas, dažnai randamas jau pagamintuose maisto produktuose, sultyse, šokolade, kramtomoje gumoje, kepiniuose ir pan.
  • Butilato hidroksitualenas. Maisto priedas, prailginantis riebalų ir aliejų bei jų turinčių produktų (pvz.: bulvių traškučiai) tinkamumo vartoti trukmę.
  • Tartrazinas. Geltonos spalvos maisto dažiklis, žinomas kaip geltonasis 4.
  • Karmino dažai. Dažiklis, nuo senų laikų naudojamas maistui, gėrimams ir kosmetikai gaminti.
  • Nitratai/nitritai. Naudojami sustiprinti mėsos, paukštienos ir jų produktų skonį, bei apsaugoti juos nuo botulino toksino gamybos.
  • Parabenai. Konservantai, naudojami maisto produktų (garstyčiose, majoneze, padažuose ir kt. ), vaistų (akių, nosies, ausų lašai, kt.), kosmetikos produktų gamyboje.

NBC ir iVillage duomenimis JAV nuo bet kokios rūšies jautrumo maisto priedams kenčia 1-3 procentai suaugusiųjų ir 6-8 procentai vaikų. Norint išvengti tiek maisto alergijų, tiek maisto netoleravimo, geriausia nevartoti negalavimus sukeliančių produktų. Tad atidžiau rinkimės, ką valgome, ir skaitykime produktų etiketes!

Parengta, konsultuojantis su gyd. Aiva Vaivariene