Ruduo. Drėgmė. Šaltis. Sunkūs fiziniai darbai, susiję su derliaus nuėmimu. Vis daugiau pacientų atveria poliklinikos duris, varginami nugaros skausmų.
Su nugaros skausmais susiduria ir jaunuoliai, ir vyresni. Kas antram vyresniam nei 40 metų žmogui stuburą pažeidžia osteochondrozė. Šia liga serga apie 98 proc. vyresnių kaip 65 m. asmenų.
Kas gi yra nugaros skausmas? Šiuolaikiniu požiūriu skausmas suprantamas ne tik kaip paprastas ligos ar audinio pažeidimo simptomas. „Skausmas yra nemalonus sensorinis ir emocinis patyrimas, susijęs su esamu ar galimu audinio pažeidimu ar nusakomas kaip toks pažeidimas” (Tarptautinė skausmo studijų asociacija, 1979). Gydytojas visuomet privalo suvokti skausmą ne kaip įprastinį pojūtį, bet kaip sudėtingą emocinį išgyvenimą.
Kokios skausmo priežastys? Jų esama įvairių: stuburo, vidaus organų, nervinės ar psichinės kilmės. Dažniausiai skausmai būna stuburinės kilmės. Ūmiu laikomas iki 2 sav., poūmiu – iki 3 mėn. trukmės skausmas. Dažniausi besikartojantys nugaros skausmai. Ūminis nugaros skausmas dažniausiai susijęs su stuburu, bet tai gali būti ir vidaus organų bei kraujagyslių kilmės skausmo „atspindys”.
Ar gali žmogus pats sau diagnozuoti ligas?
Gali įtarti, sunerimti, kreiptis dėl pagalbos, bet pačiam gydytis nerekomenduotina. Nesant specialistų, turinčiu patirtį ir teisę gydyti tokias ligas, galima sau stipriai pakenkti. Žinomas ne vienas atvejis, kai asmenys, patys sau nustatę vieną ar kitą negalavimą ir kęsdami nedidelius juosmens skausmus, kurie sustiprėdavo sunkiau fiziškai padirbėjus, ilgą laiką gydėsi patys, gerdami įvairių žolelių nuovirus, darydami įtrynimus ir pan. Tokios savigydos metu užleidžiami sunkūs stuburo pakenkimai. Ar reikia įrodinėti, kaip rizikuoja žmogus, dėl prasidėjusio juosmens skausmo pats sau diagnozuodamas (tai yra nustatydamas) osteochondrozę?
Ką reikia žinoti apie nemedikamentinio gydymo galimybes?
Reikia laikytis dviejų pagrindinių principų: mažinti tarpslankstelinių diskų apkrovą ir rinktis tokį gyvenimo būdą, kuris leistų mažiau lankstyti stuburo juosmens dalį. Nors nervų ligos turi daug skirtumų, dažniausiai jomis sergama dėl nervų šaknelių suspaudimo arba dėl nugaros smegenų dangalo sudirginimo.
Ar tinka šiluma?
Vertėtų įsidėmėti, kad ne bet kuri šiluma gydo ir ne visada ji padeda: ligai paūmėjus, šiluma gali tik sustiprinti patinimą bei skausmą, ir atvirkščiai – paūmėjimui atlėgus, sausa šiluma (elektros lemputė, šilto smėlio maišeliai), taip pat ir parafino bei ozokerito (kalnų vaško) aplikacijos, šiltos pušų vonios bei kitos fizioterapijos procedūros padeda greičiau pasveikti.
Kaip veikia masažas ir manualinė terapija?
Refleksinį raumenų spazmą net ligai paūmėjus mažina juosmens gydomasis masažas, paprastai pradedamas antrąją ar trečiąją dieną po priepuolio. Daug ligonių atkakliai reikalauja juos gydyti akupunktūros metodu, nors pastarasis turi ne tik teigiamų savybių, bet ir kontraindikacijų, todėl kiekvienu konkrečiu atveju dėl šio metodo taikymo turi spręsti ne ligonis, o gydytojas. Žinoma neverta laukti pagerėjimo, jei akupunktūra gydo žmogus be reikiamo medicininio pasirengimo, nors pats metodas naudingas tuo, kad sukelia desensibilizacijos efektą (sumažina jautrumą alergijai, nuskausmina). Kitas paplitęs gydymo be vaistų metodas yra manualinė (lotyniškai manus – ranka) terapija, dar vadinama manualine refleksoterapija, manipuliacine refleksoterapija, manualine medicina, vertebroterapija ir pan. Manipuliacinės technikos, kuria veikiamas visas stuburas ir atskiri jo segmentai, esmė – įvairiais rankomis atliekamais būdais (tokiais, kaip slankstelių spūstelėjimai, stuburo juosmens dalies traukimas vertikaliai, įvairios manipuliacijos ligoniui stovint ir sėdint, kojos, stuburo traukimas, smūgiai per keterinę ataugą ir kt.) pašalinti pernelyg didelį raumenų, raiščių, sąnarių kapsulių įtempimą, pagerinti arterinę ir veninę kraujotaką, bei limfos apytaką, koreguoti laikyseną (stotą), atkuriant arba kompensuojant kai kurias funkcijas, sunorminti vienų ar kitų organizmo funkcinių sistemų veiklą. Gaila, kad neretai iš pirmo žvilgsnio paprastais ir visiems prieinamais manipuliacijos būdais naudojasi savamoksliai, neturintys gydytojo diplomo, arba patys ligoniai.
Kada negalima gydytis tokiais metodais?
Nevertėtų sutikti gydytis manualinės terapijos metodais be išankstinio nuodugnaus sveikatos ištyrimo. Minėtojo metodo kontraindikacijos yra patinimai, infekcinės ligos, lūžiai ir stuburo iškrypimas (ypač II laipsnio), pilnoji disko išvarža, poliartritas, ilgesnis kaip 12 savaičių nėštumas ir pan. Metodas naudingas, jei esama juosmens osteochondrozės nervinių sindromų (tik ne paūmėjimo metu!). Manualinės terapijos metodas visiškai skiriasi nuo kaulų taisytojų manipuliacijų – chiropraktikos, pagal kurią visos ligos, tarp jų osteochondrozė, susijusios su tam tikro slankstelio išsisukimu, todėl tereikia jį atstatyti į vietą – ir ligonis bus pagydytas. Kadangi stuburo osteochondrozę sukelia degeneraciniai distrofiniai diskų pakitimai, suprantama, kad neįmanoma išgydyti ligonio, ,,atstačius” slankstelius į vietą
Įdomūs ir kai kurie liaudies medicinos „metodai”. Apie tai, kad geriausiai gydo uošvės spjūvis ant skaudamos vietos, nekalbėsime. Juk yra ir kitų priemonių: dėvimas šuns kailis, geriama neva specialių žolių tinktūra, skaudama vieta tepama ant skutimosi peiliukų ir adatų užpiltu actu ir pan.
Koks būtų medicininis nugaros skausmo gydymas?
Spręsti apie konkretaus ligonio nugaros skausmo gydymo taktiką galima tik atsakius bent į kai kuriuos jau minėtus klausimus:
1. Ar skausmas ūminis, ar lėtinis, ar besikartojantis.
2. Specifinis ar nespecifinis.
3. Stuburinis ar nestuburinis.
Kuo gydomas ūmus skausmas?
Iš karto reikia pasakyti, kad pačiam gydytis galima tik paprastaisiais analgetikais – paracetamoliu, tilenoliu ir kitais acetaminofeno grupės vaistais, „B” grupės vitaminais, įtrynimais su įvairiais priešuždegiminiais tepalais ( Fastum, Capsicam ir kt., be recepto parduodamais vaistinėse) Nespecifinius priešuždegiminius preparatus (diklofenaką, indometaciną, ketoprofeną ir kt.) skiria tik gydytojas. Kartais šių vaistų vartojimo rizika yra didesnė už skausmo padarinius. Tenka konstatuoti, kad nemaža dalis pacientų pernelyg pasitiki vaistų reklama arba vaistininko patarimu. Siūlytume į vienokiu ar kitokiu būdu teikiamą reklamą žiūrėti kritiškai. Nenustebkite, jei gydytojas paskirs neuropatinio skausmo malšinamųjų – antidepresantų ar vaistų nuo traukulių. Greitą skausmo malšinimą ir judrumo palaikymą galėtų užtikrinti ir raumenis atpalaiduojantys vaistai.
Kaip išvengti nugaros skausmo?
Pirminė nugaros skausmo profilaktika turėtų prasidėti nuo vaikystės, mokyklos laikų. Tai taisyklinga kūno padėtis ir judesiai. Tiek namuose, tiek mokykloje reikia sėdėti pagal ūgį parinktame suole ar kėdėje..Vaikas negali nešioti kuprinės, viršijančios 10 proc. jo kūno svorio. Reikia įprasti kasdien ryte atlikti tam tikrus tempimo pratimus, stiprinančius pečių ir nugaros raumenis. 2 – 3 kartus per savaitę reikia daryti mankštą, apsaugančią nuo stuburo ligų.
Kaip maitintis sergant stuburo ligomis?
Svarbiausia valgyti tiek ir tokio maisto, kad neliktų antsvorio problemos. Antsvoris neigiamai veikia ligos raidą. Valgis turi būti kokybiškas: pakankamai baltymų – žuvies, varškės, kiaušinių, vengti didinančių antsvorį riebalų ir angliavandenių. Tinka augalų aliejus. Mažiau valgyti cukraus, bulvių, duonos, vengti visų rūšių alkoholio, vartoti pakankamai vaisių ir daržovių. Įdomi nuomonė apie svogūnus ir česnakus: jie teigiamai veikia sutrikusią medžiagų apykaitą, turi vitaminų, provitaminų, citratų, kurie didina valomąją kepenų galią; deja, pačių stuburo ligų šios daržovės negydo.
Dar kartą primename būtinas sėkmingo nugaros skausmo gydymo sąlygas:
1. Negalima gydytis ar gydyti nenustačius ligos priežasties.
2. Negalima vartoti vaistų nuo skausmo ar nervų šaknelių uždegimo ilgiau negu dvi savaites, pakartotinai nepasikonsultavus su gydytoju.
3. Pacientas turi suprasti, kad pirmas jo patarėjas ir draugas ligos atveju yra šeimos gydytojas. Būtina žinoti savo gydytojo ir bendruomenės slaugytojo pavardę, darbo telefono numerį. Telefoninės konsultacijos metu galima gauti atsakymus į daugelį klausimų, susijusių su sveikata. Pacientas turi teisę reikalauti siuntimo pas gydytoją specialistą ar papildomų rentgenologinių tyrimų ( jei tai neatlikta gydymosi pradžioje ), jeigu skausmas užsitęsia ilgiau nei dvi savaites.
4. Intensyvus nugaros skausmas vertinamas kaip skubios pagalbos reikalaujanti būklė (tokiu atveju medicinos pagalba teikiama nedelsiant, įstatymo numatyta tvarka ).
Kokia kreipimosi į gydytoją tvarka ?
1. Pirmiausia reikia užsiregistruoti pas savo šeimos gydytoją.- kreiptis į Pirminės sveikatos priežiūros centro registratūrą ir užsisakyti taloną. Paprastai talonai paruošiami visai savaitei, todėl galima sužinoti ne tik savaitės dieną, bet ir apsilankymo pas gydytoją valandą. Šeimos gydytojas atlieka būtinus nugaros skausmo diagnostikai tyrimus ir skiria gydymą bei įvertina darbingumą.
2. Jei skausmas labai stiprus, pagalba teikiama skubos tvarka pagal Būtinosios medicinos pagalbos būklių sąrašą. Tokiu atveju siuntimas nebūtinas, pagalbą teikia bet kuri gydymo įstaiga, į kurią kreipiasi stiprų skausmą kenčiantis žmogus.(skausmo stiprumą pagal tarptautinę skausmo vertinimo skalę įvertina gydytojas).
Pastaba: privalomuoju sveikatos draudimu neapsidraudęs pacientas visais atvejais, išskyrus numatytuosius pagal Būtinosios medicinos pagalbos būklių sąrašą, už apžiūrą, diagnostikos ir gydymo procedūras moka pats.
Tikimės, kad mūsų aptarti klausimai yra Jums svarbūs. Laukiame Jūsų pageidavimų ir pasiūlymų.
Straipsnį pagal lietuvių ir užsienio medikų rekomendacijas parengė
gyd. Violeta Kiguolienė