Skip to content

Helmintozė

Kirmėlinės ligos (helmintozės)

Helmintozėmis vadinama parazitinių kirmėlių arba jų lervų invazija į žmonių organizmą. Žinoma apie 250 rūšių helmintų – žmogaus parazitų, kurie pagal morfologiją (formas ir sandarą) skirstomi į apvaliąsias kirmėles, kaspinuočius ir siurbikus, o pagal epidemiologines savybes – į geohelmintus (jų kiaušinėliai subręsta aplinkoje, dirvožemyje, pvz., askarides, plaukagalviai), biohelmintus (galutinis šeimininkas yra žmogus, bet jų raidai būtinas tarpinis šeimininkas – žuvys, galvijai, kiaulės; tai įvairūs kaspinuočiai) ir kontaktinius helmintus, plintančius buitinio kontakto būdu, pvz., spalinės).

Helmintai pažeidžia organizmą mechaniškai, pvz., įsiskverbdami į žarnyno gleivine, toksiškai, o helmintų lervų migravimas sukelia bendrą organizmo reakciją. Lietuvoje yra palankios sąlygos plisti geohelmintams, nes tinka dirvožemio drėgnumas ir temperatūra. Biohelmintozių plitimui palankūs maitinimosi įpročiai (mūsų respublikoje valgoma žalios mėsos rūkyti produktai, todėl pasitaiko trichineliozės protrūkių).

Labai didelę reikšmę helmintozių plitimui turi asmens higienos taisyklių nesilaikymas (kontaktiniai parazitai) ir sanitarinė kultūra buityje, ruošiant maistą, auginant daržoves, trešiant dirvą.