Viduriavimas, arba diarėja (lot. diarrhea) – pasikeitęs tuštinimosi pobūdis, kai išmatos tampa nenormaliai skystos ir(ar) gausios, dažniausiai didėjant ir tuštinimosi dažnumui. Sukelia mikrobai, apsinuodijimas maistu, vaistais, taip pat ir parazitai. Viduriavimo priežastimi gali būti ir nerviniai sutrikimai, pvz., išsigandus, žmogus suviduriuoja, viduriavimą taip pat gali sukelti storosios žarnos vėžys, opinis kolitas ir kt.
Klasifikacija
Viduriavimo rūšys:
Osmosinis – prasideda žarnose susikaupus blogai absorbuojamoms osmosiškai aktyvioms medžiagoms, sutrikdančioms vandens absorbciją. Dažniausiai tai yra daugiavalenčiai jonai ar angliavandeniai.
Sekrecinis – prasideda dėl padidėjusios chloro jonų ir vandens sekrecijos veikiant sekreciją stimuliuojančioms medžiagoms. Žarnų gleivinė lieka nepakitusi, turinti normalią histologinę sandarą.
Uždegiminis – prasideda dėl uždegiminių žarnų gleivinės pokyčių. Šį procesą sukelia tiesioginė mikroorganizmų invazija ar imunologiniai procesai.
Malabsorbcinis – prasideda dėl sumažėjusios medžiagų absorbcijos.
Dėl sutrikusios motorikos – prasideda dėl pagreitėjusios arba sulėtejusios žarnų peristaltikos.