Lėtinis cholangitas gali vystytis, aprimus ūminiam procesui, arba prasidėti kaip lėtinė liga. Skundžiamasi silpnumu, skausmu kepenų srityje, apetito sumažėjimu. Neretai būna subfebrili temperatūra, nežymus pageltimas, kiek padidėjusios kepenys. Tiriant tulžies C porciją, nustatoma padidėjęs leukocitų ir tulžies latakų epitelio kiekis. Neretai būna sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas. Virškinimo trakte ir tulžies latakuose dažnai esti diskinezija; neretas ir lėtinis cholecistitas. Kraujyje gali padaugėti bilirubino, pagreitėti eritrocitų nusėdimas. Liga trunka ilgai. Galimi jos paūmėjimai, aprimimai; ligos pradžioje ligonis gali ir išgyti. Po ligos, trukusios ilgesnį laiką, lieka kepenų cirotiniai pakitimai ir jų funkcijos nepakankamumas. Sergant daugelį metų, išsivysto bilijinė kepenų cirozė.
Diagnozei nustatyti, be klinikinių reiškinių, didelę reikšmę turi duodeninio zondavimo duomenys, laparoskopija ir kepenų biopsija. Tulžies C porcijos tyrimas padeda išaiškinti infekciją ir jos jautrumą antibiotikams. Laparoskopijos metu nustatoma kepenų paviršiaus tinkliška išvaizda ir sąaugos. Neaiškiais atvejais daroma kepenų biopsija.
Gydymas. Ligai paūmėjus, kaip ir ūminio cholangito atvejais, gydoma antibakteriniais preparatais: levomicetinu, biomicinu, tetraciklinu ir kitais antibiotikais. Kartu skiriami tulžies išsiskyrimą stimuliuojantys preparatai: decholinas, alocholis, oksafenamidas ir kt. Kadangi kartu pažeidžiamos ir kepenys, ligoniai turi laikytis 5 dietos. Reikia griežtai uždrausti alkoholinius gėrimus. Būtina skirti pakankamai vitaminų, ypač C ir B komplekso. Reikia gydyti diskineziją, kuri skatina organinių pakitimų vystymąsi.