Etiologija ir patogenezė. Echinokokozę sukelia echinokokas (Echinococcus granulosus). Subrendęs jis esti 2— 6 mm ilgio, susideda iš 3—4 segmentų ir gyvena šuns žarnyne. Echinokokas besivystydamas pakeičia du šeimininkus. Galutiniu šeimininku esti šuo, vilkas, šakalas, tarpiniu — žmogus, avis, ožka, stambieji raguočiai ir kt. Prarytos onkosferos, žmogaus virškinimo trakte išsilaisvinusios iš apvalkalo ir prasiskverbusios per žarnos sienelę, su krauju ir limfa išsisėja, patenka į kepenis, kaip pirmąjį barjerą, kartais — į plaučius (antrasis barjeras), rečiau — į kitus organus. Žmogus paprastai užsikrečia nuo šunų arba gerdamas vandenį, kuriame yra echinokoko kiaušinėlių.
Patologinė anatomija. Pasitaiko dvi echinokokozės formos: pūslinė ir alveolinė. Augdamas echinokokas spaudžia kepenų ląsteles, kurios atrofuojasi. Aplink pūslę iš pradžių būna uždegimas, vėliau vystosi jungiamasis audinys. Esant echinokokui, gali kilti įvairios alerginės reakcijos. Dažniausiai jis auga dešinėje kepenų skiltyje. Didėjanti pūslė gali spausti tai tulžies latakus, tai vartų veną.
Klinika. Liga vystosi pamažu; iš pradžių nesti būdingų simptomų. Pūslei didėjant, atsiranda sunkumo jausmas ir skausmas kepenų srityje. Ligos simptomai iš dalies priklauso nuo echinokoko lokalizacijos. Echinokokui augant priekinėje kepenų dalyje, užčiuopiamos kepenys ir pats echinokokas kaip apvali elastinga pūslė. Jam vystantis viršutinėje kepenų dalyje, pakeliama diafragma, būna kosulys, kartais skausmas dešinėje pusėje. Sunku nustatyti echinokoką, kai jis auga kepenų gilumoje, apatinėje jų dalyje.
Liga vystosi lėtai, neretai pasirodo įvairios alerginės reakcijos. Po kurio laiko pūslė gali supūliuoti, išsivystyti kepenų abscesas, vėliau — septikopiemija. Pūslė gali atsiverti į gretimus organus: plaučius, tulžies latakus, vartų veną, žarnas ar pilvaplėvės ertmę. Šiais atvejais būna kolapsas, šokas, ūminio pilvo susirgimo reiškiniai ir kiti simptomai.
Labai sunkia eiga pasižymi alveolinė forma. Jos priežastis — daugiakameris echinokokas, susidedąs iš smulkių pūslelių konglomerato. Ligos eiga sunki, primena pirminį vėžį. Vystosi viso organizmo išsekimas, neretai ir gelta.
Diagnozė nustatoma iš kepenų padidėjimo ir gerai riboto auglio. Echinokokui augant, rentgenoskopijos metu pastebima aukšta diafragmos padėtis ir sumažėjęs jos paslankumas. Būdinga eozinofilija. Diagnozę nustatyti padeda Kaconio alerginė odos reakcija arba Veinbergo reakcija, kartais — kepenų skenograma.
Prognozė rimta. Savaiminis išgijimas pasitaiko gana retai.
Gydymas. Echinokokas šalinamas chirurginiu būdu.
Lemiamą profilaktinę reikšmę turi asmeninė higiena. Reikia apsaugoti galutinius ir tarpinius šeimininkus nuo užsikrėtimo echinokoku. Būtina kovoti su valkataujančiais šunimis, saugoti vaikus nuo bendravimo su šunimis.