Vėjaraupiai – tai labiausiai paplitusi ūminė vaikų infekcinė liga, kuriai būdinga nedidelė temperatūra ir išbėrimas odoje bei gleivinėse.
Vėjaraupius sukelia vienas iš herpeso virusų tipų. Aplinkoje šis virusas neatsparus – greitai žūsta. Užkratas plinta lašiniu būdu, virusas labai lakus, galima užsikrėsti ir esant toli nuo ligonio, žmonių imlumas visuotinis. Per daiktus neužsikrečiama.
Inkubacinis periodas – 10-21 d. Liga prasideda karščiavimu ir bėrimu atsiranda rausvos dėmelės, kurios greitai iškyla į odos paviršių; ant dėmelės atsiranda pūslelė su įdubusia viršūnėle, pripildyta skaidraus skysčio, trečią dieną pūslelė pradeda džiūti, susidaro rudas šašas, kuris po 2-3 savaičių nukrenta. Beria visą kūną, atsiranda vis naujų išbėrimų (margas vaizdas). Išberti gali ir gleivines, plaukuotą odą. Išbėrimo intensyvumas gali būti labai įvairus. Paprastai sunkiau serga dideli vaikai ir suaugusieji. Jeigu patenka antrinė infekcija, komplikacijos gali būti pūlingos. Randų nelieka, jeigu pūslytės nesupūliuoja ir šašeliai nenukasomi. Antrą kartą vėjaraupiais nesergama, tačiau persirgusiems ateityje gali pasireikšti juostinė pūslelinė.
Profilaktika. Ligoniai izoliuojami, turėjusiems kontaktų su ligoniu skiriamas 21 dienos karantinas.