Ja serga 4-13 metų vaikai, dažniau berniukai. Liga dažniausiai pažeidžia vienos pusės šlaunikaulio galvutę, tačiau, įvairių autorių duomenimis, nuo 4 iki 8 proc. pasitaiko abipusis pažeidimas.
Liga paprasta prasideda be aiškesnių simptomų. Ligai progresavus, atsiranda nedidelis skausmingumas klubo sanario srityje ir šlubciojimas. Kartais pirmieji skausmai gali lokalizuotis kelio sąnario srityje. Skausmai stiprėja vakare, po nakties poilsio dažniausiai aprimsta. Spaudžiant klubo sanari vertikaliai ir horizontaliai, skausmas nestiprėja. Būna trumpalaikiu periodu, kurių metu skausmų visai nebūna. Ligai progresuojant, klubo sąnario judesiai ribojami: pirmiausia rotaciniai judesiai ir abdukcija. Bendra vaiko būklė lieka gera, todėl net ir šlubciodamas vaikas bėgioja. Laboratoriniai tyrimai jokiu nukrypimų nuo normos nerodo.
Ligos diagnozę patvirtina spinduliniai tyrimo metodai (rentgenologinis, kompiuterinė tomografija). Šlaunikaulio galvutė gali būti sumažėjusi, fragmentuota ar su sklerozės židiniais, – tai priklauso nuo ligos stadijos. Kartais, kai osteochondropatijos eiga paūmėja ar koksito simptomai nestiprūs, diferencinei diagnostikai padeda tai, kad sergant osteochondropatija pažeidžiama tik šlaunikaulio galvutės epifizė, tuo tarpu sergant tuberkulioziniu koksitu gana anksti vystosi kaulų, sudarančių klubo sanari, atrofija.
Lego-Kalve-Perteso ligos gydymo esmė savalaikė imobilizacija ir gydymas, skatinantis kaulo regeneracija. Taip pat naudojami chirurginiai gydymo metodai, kuriu tikslas skatinti šlaunikaulio galvutės kaulėjimą: į šlaunikaulio kaklelyje suformuotą kanalą įleidžiamas alotransplantatas, implantuojamos kraujagyslės, atliekamos osteotomijos šlaunikaulyje po gumburu. Tačiau nėra įrodytas nei vienos operacijos efektyvumas.
Anksčiau imobilizacija buvo atliekama koksitiniais gipsais, tačiau dėl komplikacijų tokio gydymo atsisakyta. Geriausia imobilizacija atliekama tempiant, nes nedideli sąnario klubo judesiai, kai sąnariniai paviršiai nesitrina, nedeformuoja sąnarinių paviršių ir gana smarkiai pagerina kraujotaką šiame regione. Atsiradus pirmiesiems kaulinio audinio atsinaujinimo simptomams (rentgenologiškai nustatoma osteosklerozė), pradedama kompleksinė fizinė mankšta pradžioje pasyvus, vėliau ir aktyvus rotaciniai ir abdukciniai judesiai, neapkraunant sąnario. Tai būtina, kad šlaunikaulio galvutė liktų sferinė, o ne volelio pavidalo. Labai svarbi imobilizacijos pradžia – imobilizavus prieš suplokštėjimo ir fragmentacijos stadijas išvengiame sąnarinių paviršių deformacijos ir koksartrozės išsivystymo.
Taip pat leidus vaikšcioti remiantis koja tol, kol nesibaigė randinio audinio kaulėjimas, gali soplokštėti gerai gyjanti galvutė. Vidutiniškai Lego-Kalve-Perteso liga gydoma nuo 2 iki 4 metų. Kad ligonis visiškai pasveiko, patvirtinama po rentgeno tyrimo.
Gydant neteisingai išsivysto ankstyva koksartrozė, šlaunikaulio kaklelio deformacija (coxa vara), funkcinis kojos sutrumpejimas, raumeninės ir kaulinės kontraktūros, dažniausiai ribojančios galūnės rotaciją ir atitraukimą (abdukciją). Išsivysčius visoms šioms komplikacijoms, reikia operuoti, ir rezultatai ne visuomet geri.