Triukšmo sukeliamos nervinės problemos, kaip jų išvengti

Visiškoje tyloje daugelis žmonių jaučiasi nejaukiai. Norėdami išvengti šio jausmo, jie klausosi muzikos, įjungia radiją, kalbasi su savo mėgiamu gyvūnėliu ar net pats su savimi. Kai darbo vietoje per daug tylu, žmonės jaučiasi vieniši ir izoliuoti.

Medžio lapų šlamėjimas, nesmarkus vėjo ūžavimas, iš arbatinuko besiveržiančių garų triukšmas – tai baltasis triukšmas.

Tyliai čiurlenančio vandens triukšmas, kuris sklinda, pavyzdžiui, iš dekoratyvinių žuvelių akvariumo, tai žemo dažnio atpalaiduojantis garsas – rožinis triukšmas.

Natūralių triukšmo šaltinių garso vertės decibelais

Savos širdies plakimas – 10 dB, lapų šlamėjimas – 30 dB, kišeninio laikrodžio tiksėjimas – 20 dB, žmonių šnabždesys – 40 dB.

Pasaulio sveikatos organizacijos akcentuojamos triukšmo keliamos problemos: klausos pažeidimas ir kalbos nesupratimas, miego ir fiziologinių funkcijų sutrikimai, psichikos sutrikimai, mokslo ir kitų laimėjimų blogėjimas, socialiniai ir elgsenos pakitimai (dirglumas, agresyvumas ir pan.).

Triukšmo sukeliamos problemos 

Aplinkos triukšmas mus lydi kasdien. Subjektyvus pripratimas prie triukšmo gali pasiekti tokį laipsnį, kad žmogus nesijaučia gerai tylioje aplinkoje iki to laiko, kol išsivysto naujas įprotis. Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją, reikšmingiausi triukšmo šaltiniai, tai ausinės, žaislai, šventės, automobilių stovėjimo aikštelės, oro uostai, autostrados, gatvės, geležinkeliai, pramoninis triukšmas, komerciniai ir kariniai rajonai.

Triukšmo, pagal jo intensyvumą, poveikis organizmui yra toks: I laipsnis (40-50 dB) – atsiranda psichinės reakcijos, II laipsnis (60-80 dB) – atsiranda vegetacinės nervų sistemos pakitimų, III laipsnis (90-110 dB) – išsivysto klausos netektis, IV laipsnis (daugiau negu 120 dB) – išsivysto klausos organo pakenkimas. Miesto ir buitinis triukšmo lygis apima nuo 40 iki 100 dB, tai toks triukšmo lygis, kuriam būdingos visos organizmo pakitimų stadijos. Spręsdami triukšmo keliamas problemas, susimąstykite kaip sukurti savo ir aplinkinių akustinį komfortą.

  • Visų pirma kreipkitės į triukšmaujantį kaimyną ir mandagiai paaiškinkite jam, kad kenčiate nuo jo keliamo triukšmo. Dažniausiai žmonės nesuvokia, kad jų veiksmai sukelia problemą.
  • Jei problema kartojasi, pradėkite užrašinėti triukšmo datą, trukmę ir tai, kaip dėl to jaučiatės. Parašykite triukšmadariui kaimynui laišką, jame išdėstykite problemą bei prašykite nustoti triukšmauti.
  • Jei triukšmo priežastis prasta garso izoliacija, pagerinkite ją.
  • Jei kenčiate nuo gatvėje kylančio triukšmo, pasikeiskite senus būsto langus į sandarius šiuolaikinius su stiklo paketais. Gera garso izoliacija pasižymi tik sandarūs geros stiklo kokybės langai.
  • Triukšmui kartojantis, kreipkitės į namo/namų bendriją arba seniūniją/savivaldybę. Jei Jūsų kaimynas yra nuomininkas, aptarkite problemą su buto/namo savininku.
  • Jei triukšmas kyla po 22.00 valandos, drąsiai kvieskite policijos pareigūnus. Lietuvos higienos norma HN33:1-2003 užtikrina gyventojų ramybę nuo 22.00 vakaro iki 6.00 valandos ryto.
  • Padarę viską ir nepasiekę triukšmo sumažinimo, kreipkitės į visuomenės sveikatos centrą (apskrityje) ar jo filialą (rajone) patarimo.

Patarimai garsios muzikos gerbėjams

Lengvojo automobilio su galinga aparatūra salone garsas gali būti sustiprinamas iki ekstremalaus 140 dB lygio. Diskotekose ir roko koncertuose muzikos garso lygiai siekia 100-103 dB, o aerobikos ir dailiojo čiuožimo užsiėmimų metu muzika skamba tokiu pačiu lygiu kaip ir diskotekose. Mancheteno Triukšmo centro (Noise center of the League) interneto puslapiuose nurodoma, kad Niujorko universiteto bandomųjų tyrimų duomenimis, personalinių stereogrotuvų ausinės klausytoją paprastai veikia 112 dBA garso lygiu, bet galima pasiekti ir 120 dB garso lygį. Specialistų nuomone, pavojingiausias yra muzikinis ir įvairių smūgių triukšmas. Jis ne tik sukelia psichologinį diskomfortą, bet traumuoja žmogų, neigiamai veikdamas jo klausą bei centrinę nervų sistemą.

Jei jau nusprendėte garsiai muzikuoti ar klausytis garsios muzikos, pasistenkite sukurti akustinį komfortą ne tik sau, bet ir kaimynams:

  • Izoliuokite patalpos sienas bei lubas. Jei specialios ir garsą sugeriančios plokštės Jums per brangios, sienas izoliuokite 5-10 cm storio akmens vatos plokštėmis ir jas uždenkite gipskartonio plokštėmis (geriau storesnėmis ar dvigubomis).
  • Aparatūros garso šaltinius statykite ant minkštos dangos – specialių kamštinio medžio ar guminių kilimėlių. Netvirtinkite jų prie sienų. Pasirinkite minkštą kiliminę ar kamštinio medžio grindų dangą, neturėdami tokių galimybių patieskite bent kilimą.
  • Kambaryje – studijoje statykite minkštus baldus, ant langų pakabinkite tankaus audinio užuolaidas, garsą geriau sugers kamštine danga klijuotos sienos.
  • Įsirenkite „plaukiojančias" grindis – ant akmens vatos plokščių izoliacijos klokite grindų dangą, atskirtą nuo sienų elastinga tarpine.

Triukšmo poveikis organizme kaupiasi ir visų pirma pakenkiama nervų, kraujotakos, virškinimo sistemos, labai susilpnėja imuninė sistema. Visa tai vyksta dar iki klausos sutrikimo atsiradimo ir dažnai klaidina gydytojus nustatant daugelio sunkiai gydomų ligų priežastis.

Paskelbta Psichologija

1 komentaras

Komentuoti: bagyra Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.