Skip to content

Kaip įgauti daugiau energijos

    Jūsų nebevilioja nei baseinas, nei sporto salė. Džiaugiatės, kad dar užtenka jėgų darbus nudirbti. O regis, nei girtaujate, nei badaujate… Kurgi dingo buvusi energija? Nenusiminkite. Paprasčiausiai jus kamuoja pavasarinis nuovargis. O energijos jūsų organizme yra gerokai daugiau negu jums atrodo, tik reikia mokėti ją “pažadinti”. Pateikiame jums keletą patarimų.

    Giliai kvėpuokite

    Jeigu norite jaustis žvalesni, dažniau kvėpuokite grynu oru ir nepašykštėkite keleto minučių per dieną kvėpavimo pratimams.

    • Pirmiausia giliai įkvėpkite ir išpūskite pilvą, kad į plaučius patektų kuo daugiau oro
    • Lėtai iškvėpkite pro nosį, įtraukdami krūtinę ir pilvą. Optimalus režimas – 4-6 įkvėpimai per minutę
    • Iškvėpę kuo stipriau įtraukite pilvą. Toks kvėpavimas padeda orui prasiskverbti į apatinius plaučių skyrius, iš kurių deguonis lengviau patenka į kraują.

    Dirbdami sėdimą darbą, stenkitės nesikūprinti. Ištiesinkite nugarą, pakelkite galvą, pėdas padėkite ant grindų. Tik taisyklingai sėdint įmanoma giliai kvėpuoti ir aprūpinti organizmą deguonimi.

    Rytais padainuokite. Jeigu manote, kad jūsų neišlavintas balsas gali suerzinti namiškius, dainuokite prausdamiesi vonios kambaryje – tai padės jums giliau kvėpuoti.

    Pabėgiokite. Aktyviai judant, smegenys ir visas kūnas greičiau aprūpinami deguonimi. Be to, bėgiojant suaktyvėja širdies veikla, išsivalo kraujagyslės ir pagerėja nuotaika.
    Stenkitės ir darbe kvėpuoti kuo grynesniu oru. Atverkite orlaidę, per pertraukėles išeikite į lauką. O cigarečių geriau atsisakykite, nes jų dūmai sutrikdo plaučių ventiliaciją, užteršia kvėpavimo takus ir susiaurina kraujagysles.

    Valgykite visavertį maistą

    Racionaliai maitinkitės, bet nepersivalgykite. Persisotinus skrandyje ir žarnyne susikaupia pernelyg daug kraujo, todėl apninka mieguistumas.

    Venkite riebaus maisto. Angliavandeniai greitai sudega ir nesikaupia organizme, o riebalus organizmui tenka ilgai virškinti, todėl susikaupia jų perteklius. Geriausia, kai maždaug 60 proc. viso maisto sudaro angliavandeniai.

    Valgykite 4-5 kartus per dieną. Pernelyg ilgos pertraukos tarp valgymų verčia organizmą naudoti kepenyse sukauptas gliukozės atsargas. Deja, šios atsargos nesuteikia energijos. 85 proc. per dieną gaunamų kalorijų organizmas turi gauti iš pusryčių, pietų ir vakarienės, o likusius 15 proc. – iš vaisių ir užkandžių, suvalgytų per priešpiečius ir pavakarius.
    Norint iš pat ryto pajusti energijos antplūdį, rekomenduotini tokie pusryčiai:

    • Stiklinė neriebaus pieno (aprūpina smegenis baltymais ir cheminiais elementais
    • Sumuštinis su vištienos arba kalakuto krūtinėlės mėsa (dar viena baltymų porcija ir kūnui reikalingi angliavandeniai). Galima suvalgyti keletą skiltelių pomidoro arba saldžiojo pipiro (organizmas gaus vitamino C).
    • Apelsinas (vitaminas C ir B).
    • Vaisių jogurtas (pasak mokslininkų, jis suteikia daugiau energijos negu saldumynai)

    Vartokite polivitaminus. Nustatyta, kad net nedidelis vitaminų B1, B2, B6 ir C trūkumas apie 20 proc. sumažina žmogaus ištvermę.

    Aprūpinkite organizmą cinku, magniu ir variu.

    Cinkas skatina insulino gamybą, o insulinas reguliuoja energijos balansą organizme. Šiltuoju metų laiku daug cinko pasišalina su prakaitu, todėl kai kurie mokslininkai rekomenduoja per dieną suvartoti po 10-15 mg šio mikroelemento.

    Magnis padeda organizmui maistą paversti energija. Daug magnio yra jūros produktuose, grybuose, avižų dribsniuose, avokados vaisiuose, špinatuose.

    Varis pagerina miegą ir leidžia geriau pailsėti, o dieną jaustis žvalesniems. Daugiausia vario yra grybuose, avokados vaisiuose, bananuose ir aluje (tik nepkitnaudžiaukite šiuo gėrimu).

    Per dieną išgerkite bent po 4 stiklines vandens. Vanduo ne tik aprūpina organizmą deguonimi, bet ir padeda geriau cirkuliuoti kraujui.

    Galite išgerti ir kavos. Joje esantis kofeinas padidina adrenalino kiekį kraujyje. Bet nepamirškite, kad adrenalinas suteikia žvalumo tik trumpam, o vėliau pajuntamas dar didesnis nuovargis. Todėl užtenka per dieną išgerti 1 puodelį kavos, nebūtinai ryte.

    Jeigu vartojate vaistus, atidžiai perskaitykite jų anotacijas ir atkreipkite dėmesį į galimą šalutinį poveikį. Gal vaistai padidina jūsų nuovargį ir sukelia mieguistumą?

    Ramiai miegokite

    Dauguma žmonių mano, kad būtina miegoti 8 valandas per parą. Bet mokslininkai tvirtina, kad kai kuriems žmonėms visiškai užtenka 6,5 ar net 4 valandų. Pasak jų, svarbiausia – ne ilgai, o ramiai miegoti.

    Yra du svarbiausi miego priešai – triukšmas ir knarkimas.

    Nepamirškite prieš miegą išjungti televizorių, ventiliatorių ir kitus triukšmą keliančius prietaisus. Jeigu girdisi gatve važiuojančių mašinų triukšmas, užsikimškite ausis.

    Nemanykite, kad jūsų knarkimas trukdo miegoti tik šalia gulinčiam žmogui. Dėl knarkimo kartkartėmis sustoja kvėpavimas ir sutrinka smegenų kraujotaka, todėl pabundama.

    Dažniausiai knarkiama nutukus, vartojant alkoholį ir migdomuosius vaistus, gulint ant nugaros. Bet yra ir kitokių – individualių knarkimo priežasčių.

    Nepervarkite

    Sportuokite, bet nepersistenkite. Pernelyg didelis fizinis krūvis sukelia raumenų skausmą ir nuovargį.

    Nepervarginkite akių. Jų pervargimas pasireiškia peršėjimu ir pablogėjusiu regėjimu. Nueikite pas gydytoją, jeigu jis rekomenduos, įsigykite akinius ar kontaktines linzes. Jeigu tenka ilgai dirbti su kompiuteriu, atsisėskite taip, kad monitorius būtų žemiau už jūsų akis, o dirbdami reguliariai darykite pertraukėles, kurių metu žiūrėkite į tolį – pailsės akys.

    Pasirūpinkite, kad jūsų darbo stalas būtų gerai apšviestas, bet nepamirškite, kad pernelyg ryški šviesa taip pat gali sukelti nuovargį ir galvos skausmą. Atliekant tyrimus paaiškėjo, kad panašius negalavimus gali sukelti ir per lėtai pulsuojanti dienos lempų (beje, ir monitorių ekranų) šviesa. Labai dažnos pulsacijos akys nefiksuoja, todėl ji rečiau sukelia galvos skausmą.

    Darbo kabineto oro temperatūra turi siekti 18-22OC. Tik tokioje temperatūroje įmanoma našiai dirbti ir gerai pailsėti.

    Jeigu jus labai išvargina monotoniškas darbas, kas 20 minučių darykite pertraukėles. Jeigu įmanoma, iš anksto numatykite konkrečius darbus ir uždavinius, kiek kokių darbų per dieną nudirbsite, kad žinotumėte, kiek jų dar liko. Atsipalaiduokite ir nebūkite pernelyg įsitempę.

    Nuolat įtemptai dirbdami, pernelyg stengdamiesi ir vis baimindamiesi, kad ko nors nepadarytumėte blogai, jūs greičiau pavargstate.

    Mankštinkitės

    Pasitempimai sustiprina raumenų veiklą, pagerina kraujotaką, kvėpavimą ir kartu suteikia žvalumo. Keletą kartų per dieną atlikite šiuos paprastus pratimus:

    • Už nugaros sunėrę rankų pirštus ištiesinkite nugarą, pakelkite rankas kuo aukščiau. Tokioje padėtyje pabūkite 30 sekundžių.
    • Rankas pakelkite virš galvos, pirštus sunerkite, alkūnes pasukite atgal, ištiesinkite nugarą, pasitempkite ir tokioje padėtyje taip pat pabūkite 30 sekundžių.
    • Sėdėdamas pakelkite rankas virš galvos, sunerkite pirštus, kuo stipriau pasitempkite ir pasukite plaštakas delnais į viršų. Tuomet pasilenkite į dešinę ir pabūkite tokioje padėtyje 10 sekundžių, po to pasilenkite į kairę.

    Reguliariai treniruotis geriausia tarp 16 ir 19 valandų, kai organizme sumažėja streso hormonų kiekis ir stabilizuojasi širdies plakimas. O jeigu jūs norite dieną sustiprinti organizmo energiją, energingai pasimankštinkite per pietų pertrauką.

    Rūpinkitės sveikata

    Skydliaukės sutrikimai. Ši liauka labai svarbi. Ji gamina hormonus, reguliuojančius organizmo metabolizmą. Susilpnėjus jos funkcijoms (ir kartu sumažėjus hormonų kiekiui), pasireiškia silpnumas ir energijos stoka, o pernelyg suaktyvėjus, pagausėja prakaitavimas, padažnėja širdies plakimas, padidėja dirglumas ir taip pat kamuoja silpnumas. Jeigu manote, kad sutriko skydliaukės veikla, nedelsdami kreipkitės į endokrinologą.

    Diabetas. Kraujyje visuomet turi būti stabilus cukraus kiekis. Sergant diabetu, dėl insulino trūkumo organizmas nepasisavina gliukozės. Tuo tarpu kraujyje esanti gliukozė pasišalina su šlapimu. Iš pradžių diabetas gali pasireikšti tik silpnumu, burnos džiūvimu, liesėjimu. Kad neišsivystytų diabetas:

    • Vartokite vitaminus, ypač vitaminą E, kuris skatina insulino gamybą.
    • Sumažinkite antsvorį.
    • Valgykite kuo daugiau vaisių bei daržovių ir atsisakykite rūkymo.
    • Daugiau judėkite. Pavyzdžiui, 5 kartus per savaitę atliekami aerobiniai pratimai 42 proc. sumažina riziką susirgti diabetu.

    6 thoughts on “Kaip įgauti daugiau energijos”

    1. Nugaros skausmui malsinti yra specialios mankstos. Galvos ir nugaros skausmai gali buti del stuburo ataugu. Taip pat skausmai gali buti del nuovargio. Sportas,vaiksciojimas pesciomis,grynas oras,daug optimizmo,meile gyvenimui- pagrindiniai vaistai.

    2. man asmeniskai nera nieko geriau uz tonussan. is ryto kad nesijausciau mieguista vartoju ji reguliariai ir poveikis tiesiog stulbinantis. padidejes darbingumas, mieguistumo, nuovargio pasalinimas, demesio koncentracija ir panasiai. dar va vaikinas sake, kad lytinei sistemai gerai – perskaite kazkur. ;DD
      tai mes abu kartu ji vartojam ir matosi, kad zvalesni bendrai esam. nes net ir po ilgos ir nemiegotos mokslu nakties as galiu produktyviai realizuoti save kita diena.

    3. Pabandykit pagerti Q10, tikrai pasijautė, kad duoda energijos, be to jis gerai sveikai odai, dantenoms ir pan. Aš vartojau Bio-Quinone Q10

    4. Energijos lygiui palaikyti pastoviai vartoju Bio quinone q10 ir D pearls:) Aišku reikia ir išsimiegoti ir kokybiškai maitintis:)

    Komentuoti: Egle Atšaukti atsakymą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *