Gražių santykių vedlys

Nuo kūdikystės lig paskutinio atodūsio žmogus siekia meilės. Tam, kad šis jausmas aplankytų, reikia kito žmogaus. Tačiau nuoširdžiam ir intymiam ryšiui palaikyti neužtenka vien tik jausmų, svarbu sugebėti  juos išlaikyti, atnaujinti, nuspalvinti arba, tiksliau, reikia mokytis kurti gražų santykį.

Žemiau pateikiami svarbiausi meilės santykių aspektai, surinkti iš įvairių šaltinių.

griebiamasi pirmo pasitaikiusio žmogaus. Jaunystėje nenorima atsilikti nuo draugų, kursiokų ir tam, kad ,,neiškristi iš konteksto“ palaikomi neperspektyvūs ryšiai, kurie nieko neduoda. Draugaujama, kad būtų kompanija, kad  pabėgtum nuo vienatvės, kad kažkas užmokėtų už bilietą į kiną… O kur dar giminių spaudimas, mamos užuominos, draugės pašaipėlės?

Tokiu būdu uždaromos durys tikriesiems ryšiams…

nežvelgiama į žmogų iš šalies. Dažnai vertinant kitą, matoma tik tai, kaip jis elgiasi su jumis.  Ji(s) dosnus, šmaikštus, dėmesingas…tai užliūliuoja daugybę. Reiktų atsikvošėti ir pažvelgti kaip ji(s) bendrauja su kasininke parduotuvėje, su mama telefonu, su kaimynu laiptinėje, ar mato verkiantį vaiką šalia, ar pastebi benamį šunį…. Tie  elgesio ženklai pasakys daug daugiau nei  savaitgalis kurorte.

painiojami seksualiniai instinktai ir jausmai. Tai ypač aktualu santykių pradžioje. Užgimti meilei reikia trupučio laiko. Meilė – laiko kūdikis, sakydavo senovės kinai. Tuo tarpu santykių pradžioje užlieja simpatija, verda aistros, nekantra verčia skubėti ir žadėti. Tad jeigu norima ilgalaikių santykių, reikėtų susiimti ir sąžiningai atsakyti sau: ar norėčiau būti su tuo žmogumi, jei negalėčiau prie jo(s) liestis, jo(s) bučiuoti, mylėtis?  Ar turėčiau apie ką kalbėtis su partneriu(e), jeigu ji(s) susirgtų? Jei atsakymas teigiamas – pirmyn.

ignoruojami asmeniniai poreikiai ir pomėgiai. Dviejų žmonių ryšys neturėtų būti kuriamas žaidimo ,,šilta- šalta“ pagrindu. Taip pažaisti galima kartą, du, abiejų susitarimu… Kasdienybėje reiktų aiškiai įvardinti savo norus ir nepamesti savęs. Dažnai tiek vyrai, tiek moterys maskuoja asmeninius interesus, slapčia vildamiesi, kad partneris (ė) netyčia juos atspės, o kai taip neatsitinka, labai nusivilia ir pyksta, nes parneris(ė) neatliepia neišsakytų minčių. Tokiose situacijose padeda tik nuoširdumas ir sąžiningumas.  Būtent šie bruožai yra tiltas į artimumą ir intymumą.

pamirštama elementari žmogiškoji pagarba. Vos suartėjus, dažnai pradedama žiūrėti į kitą žmogų kaip į savaime duotą būtybę, kuri turėtų toleruoti viską. Taip nėra. Visi žmonės yra vyrai ar moterys tik su šiai lyčiai būdingais bruožais ir žmogiškąja savivoka, kurią reiktų puoselėti ir gerbti. Kaip ugnies svarbu vengti to, kas antram galėtų būti kaip vyriškumo ar moteriškumo pažeminimas. Nepasitenkinimui išreikšti ieškokite tinkamos vietos ir laiko, lai tai būna abiejų asmeninis pokalbis, vedantis į artumą….

bijoma ir vengiama konfliktų. Jei jums atrodo, kad  ginčai paskandins ramiai plaukiantį meilės laivelį – klystate. Daug greičiau jį paskandins nukęstos nuoskaudos, pykčio nurijimas, abipusis nuvertinimas, nepagarba, neišsakyta nuomonė, nepatenkinti poreikiai. Ieškojimas bendro sprendimo, atvirkščiai, žmones suartina. Iš tikrųjų gyvenime labai retai pasitaiko situacijų, kai nėra išeities, dažniausiai neišmokstama jos ieškoti, išgirsti kito poreikių, nemokama atsisakyti ambicijų, o su partneriu(e) rungtyniaujama. Be abejonės, nereikia ginčytis dėl ginčo, pagrindinė užduotis – kuo mažesnėmis sąnaudomis rasti kompromisą.

nuvertinama neverbalinė kalba. Ar pastebėjote, kad atmintyje atsukus vakarykščio barnio juostelę, dažnai savęs klausiama: ir ko aš taip susierzinau, kurių galų tiek prikalbėjau? O jeigu taip atsukus vaizdo juostelę, pamatytumėte iškalbingus gestus, veido išraišką, siaubingą balso toną… Dažniausiai vien tik pažvelgus, partneris(ė) jau žino nepritarimą, o labiausiai įžeidžia  ne žodžių prasmė, bet paniekinantis tonas. Apie 80% informacijos mes perduodame neverbaliniu būdu. Daugybėje situacijų vien parodomas dėmesys problemai jau nuteiktų teigiamai ir sumažintų konflikto galimybę, o kur dar šypsenos, bučinio ar prisilietimo galia?

nesimokoma tartis. Su savo antrąja pusele turėtume elgtis kaip su geriausiu savo draugu ar komandos nariu. Susitarti kas už ką atsakingas, kas ką daro, ko nedaro ir tiesiog laikytis duoto žodžio. Taip skatinamas ir palaikomas abipusis pasitikėjimas. Paradoksalu, bet daugiausia meluojama ir  slepiama  nuo artimiausių žmonių. Dar paradoksaliau, bet ši netiesa labiausiai nuodija santykius ir visada iškyla aikštėn… Tad pagalvokite, ar verta?

asmeninės erdvės neturėjimas. Šiek tiek priklausomybės yra gerai, santykių pradžioje tai sveikintina, nes rodo pasitikėjimą ir partnerio(ės) svarbą. Visgi visiška priklausomybė nuo kito žmogaus norų ir pasirinkimo paprastai tampa ilgalaikio nepasitenkinimo priežastimi, neleidžia vienam iš jų augti. Neturėkite iliuzijų, kad vienas žmogus gali atstoti pasaulį, koks tobulas jis bebūtų. Taigi būtina turėti savąją erdvę, o mylimojo(sios) buvimas šalia turėtų tapti paskata tobulėjimui, saviraiškai, atsiskleidimui…

apimantis nuobodulys. Yra puiku kurti savosios poros tradicijas: tai jungia ir kuria intymiąją erdvę, svarbią tik dviems žmonėms. Tačiau kartais tai negelbėja ir tampa rutina. Čia būtinas spontaniškumas ir vaikiškumas, per kurį galima atskleisti sielą, sukurti naują  kokybę, pasijuokti, pažvelgti į viską lyg iš šalies… Praturtinkite santykį įliedami naujų interesų. Kuo daugiau bus pomėgių, kuriais dalijatės, tuo turtingesnis bus jūsų ryšys. Neapleiskite savo laisvalaikio ir mažų  širdžiai mielų užsiėmimų.

baimė atsiprašyti. Klysti gali kiekvienas. Rodos, visi tą supranta, tačiau atsiprašymo siena tampa per aukšta… Iš tikrųjų  pastangos susitaikyti yra vienas svarbiausių veiksnių, kurie apsprendžia santykių sėkmę ir brandą. Jos gali būti nesėkmingos, nerangios, vaikiškos, bet svarbiausia – jos yra. Mokykitės atleisti, suvokti, kodėl draugo(ės) elgesys būtent toks. Niekada neignoruokite nuoširdaus bandymo atsiprašyti. Juk būtent šis gestas rodo, kiek šalia esantis žmogus svarbus iš tiesų…

baimė pagirti. Didžiuokitės žmogumi, kurį turite. Jeigu ji(s) sužadino jumyse jausmus, vadinasi, turi kažką tokio…. Sakykite komplimentus, pastebėkite jo(s) pastangas, pagirkite jo(s) išvaizdą, žavėkitės darbais… Gražių žodžių niekada nebūna per daug, o mylimo žmogaus žodžiai užaugina sparnus….

Gražūs santykiai nėra duotybė ir ne galutinis rezultatas. Tai ilgas ilgas kelias, ir kiekvienam žingsniui reikalingas nuolatinis dėmesys…

Virginija Babrauskė

Šis įrašas buvo paskelbtas Psichologija ir pažymėtas , , , , , ,

2 komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.