Somatizacinis sutrikimas.
Pagrindinis sutrikimo požymis yra daugybiniai, grįžtantys ir dažnai besikeičiantys somatiniai simptomai, kurie dažniausiai tęsiasi kelerius metus prieš pacientui patenkant pas psichiatrą. Dauguma pacientų turi ilgą ir komplikuotą kontaktų su pirminės bei specializuotos medicinos pagalbos tarnybomis istoriją, ir tuo metu gali būti atlikta daugybė nieko nepaaiškinusių tyrimų bei operacijų. Simptomai gali pasireikšti bet kurioje kūno vietoje ar organizmo sistemoje, tačiau dažniausi pojūčiai virškinamajame trakte (skausmas, raugėjimas, regurgitacija, vėmimas, pykinimas ir t.t.), patologiniai pojūčiai odoje (niežėjimas, deginimas, dilgčiojimas, aptirpimas, sausumas ir t.t.) bei išbėrimai. Taip pat dažni yra menstruacijų bei seksualiniai sutrikimai. Dažnai kartu būna išreikšta depresija ar nerimas, kuriems reikalingas specifinis gydymas. Sutrikimo eiga yra lėtinė ir banguojanti ir yra susijusi su ilgalaikiais socialinio, tarpasmeninio bei šeimyninio funkcionavimo sutrikimais. Sutrikimas yra žymiai dažnesnis tarp moterų, ir paprastai prasideda jauniems suaugusiems žmonėms.
Diagnostika
Tiksliai diagnozei nustatyti yra būtini visi toliau minimi požymiai:
1. mažiausiai dvejus metus trunkantys ir besikeičiantys somatiniai simptomai,
kurių nepavyksta paaiškinti somatinėmis priežastimis;
2. atkaklus paciento atsisakymas suprasti keletos gydytojų patarimus ar
įtikinėjimus, kad šių simptomų negalima paaiškinti somatinėmis priežastimis;
3. tam tikras socialinio ir šeimyninio funkcionavimo sutrikimas, kuris gali būti
paaiškinamas jaučiamais simptomais bei dėl jų pasireiškiančiu elgesiu.
Diferencinė diagnostika
Nustatant diagnozę būtina diferencijuoti nuo šių sutrikimų:
Somatiniai sutrikimai. Pacientai, kuriems ilgai tęsiasi somatizacinis sutrikimas, gali lygiai taip pat susirgti bet kokia somatine liga kaip ir kiti jų amžiaus individai, todėl jei simptomatika pakinta taip, jog kelia įtarimą apie galimą somatinį susirgimą, reikia pamąstyti, ar nereikalingi nauji medicininiai tyrimai.
Afektiniai (depresiniai) ir nerimo sutrikimai. Įvairaus lygio depresija ir nerimas paprastai lydi somatizacinį sutrikimą, tačiau dažniausiai jų nereikia išskirti, nebent šie simptomai yra tokie ryškūs ir atkaklūs, kad jiems aprašyti reikalinga atskira diagnozė. Daugybinių somatinių nusiskundimų atsiradimas individams, vyresniems nei 40 metų, gali būti ankstyvas depresinio sutrikimo požymis.
Hipochondrinis sutrikimas. Somatizacinio sutrikimo metu didžiausias dėmesys yra skiriamas atskiriems simptomams ir poveikiui, o hipochondrinio sutrikimo atveju daugiau yra rūpinamasi po simptomatika besislepiančia progresuojančia rimta somatine liga ir jos invalidizuojančiomis pasekmėmis. Hipochondrinio sutrikimo atveju pacientai reikalauja ištyrimo tam, kad rastų bei patvirtintų šią ligą, o somatizacinj sutrikimą turintys pacientai, visų pirma, prašo gydymo, kuris pašalintų simptomus. Somatizacinio sutrikimo atveju pacientai piktnaudžiauja vaistais ir dažnai nepaiso gydytojų nurodymų, o sergantys hipochondrija -baiminasi vaistų ir jų pašalinio poveikio ir siekia nuraminimo dažnai lankydamiesi pas įvairius gydytojus.
Kliedesiniai sutrikimai (kaip somatiniai kliedesiai schizofrenijos atveju ar hipochondriniai kliedesiai depresijos klinikoje). Paciento įsitikinimų keistumas, kai kartu yra gana mažai pastovesnių somatinių simptomų, yra būdingas kliedesiniams sutrikimams.
Neilgai trunkantys (t.y. trumpiau nei dvejus metus) bei ne tokie išreikšti sindromai turėtų būti aprašomi kaip nediferencijuotas somatoforminis sutrikimas (F 45.1).