Skip to content

Virusinis hepatitas B

Virusinis hepatitas B

Hepatito B virusas (HBV) šiuo metu plačiai paplitęs visame pasaulyje. Nustatyta, jog daugiau nei du bilijonai asmenų yra infekuoti HBV. 300 mln. gyventojų yra lėtiniai HBsAg nešiotojai ir gyvos HBV formos rezervuarai. Geografinis pasiskirstymas nevienalytis.
PSO išskiria tris zonas priklausomai nuo lėtinių HBsAg nešiotojų lygmens:
– mažo endemiškumo sritys (<2 proc. HBsAg nešiotojų) – Australija, Š.Amerika, Vakarų Europa;
– vidutiniškai endeminės sritys (2-7 proc. HBsAg nešiotojų) – Rytų Europa, Viduržemio jūros baseinas, Lotynų Amerika;
– aukšto endemiškumo sritys (8-20 proc. nešiotojų) -Afrika, Pietryčių Azija, Kinija.
Proporcija tarp asmenų, turėjusių kontaktą su HBV, varijuoja nuo 4 iki 15 proc. mažai endeminėse srityse ir nuo 70 iki 95 proc. aukšto lygio endeminėse srityse.

HBV yra visuose žmogaus skysčiuose, susisiekiančiuose su krauju aktyvios replikacijos metu. Viruso tankis skysčiuose pasiskirstęs taip: 108/ml kraujyje, 106/ml lytinėse išskyrose ir 105/ml seilėse.
HBV galima perduoti lytiniu būdu, per žaizdas, įsipjovimus, darant tatuiruotes, veriant auskarus, medicininių intervencijų metu.

Rizika susirgti simptominiu ūmiu HB aukšto lygio endeminėse šalyse yra 1 iš 2 500 keliautojų, rizika būti infekuotam HBV – 1 iš 250.

Rizika yra didesnė tarp emigrantų: simptominio HB forma būdinga 20-60 žmonių 100 tūkst. apsistojančiųjų mėnesiui, besimptomis HBV – 80-420 iš 100 tūkst. žmonių, kurie apsistoja mėnesiui.

Vakcina nuo HB

Šiuolaikinė HB vakcina paruošta genetinės rekombinacijos metodu.

Skiepijimo grafikas įvairiose šalyse skiriasi. Kas mėnesį skiriamos 2 ar 3 vakcinos dozės, papildomos dozės – po 6 ar 12 mėn. (schema: 0, 1 ir 6 mėnesiai arba 0, 1, 2 ir 12 mėnesių). Pilnas imunitetas susidaro po trijų injekcijų. Ilgalaikė apsauga nuo HB priklauso nuo ilgalaikės stiprios imuninės atminties. Imuninės atminties stiprumą ir vėlesnį antrinį atsaką į sukėlėją galima numatyti žinant pirminį antikūnų atsaką po trietapės vakcinacijos schemos. Didelio imunogeniškumo vakcinos užtikrina ilgalaikę apsaugą nuo HB (Banatvala, 2000).

HB vakcinos yra gerai toleruojamos. Tik 20-30 proc. pasitaiko vietinių reakcijų, tačiau sisteminės nepageidaujamos reakcijos nebūdingos.

Pradžioje HB vakcinacija buvo siūloma rizikos grupėje esantiems keliautojams, t. y. asmenims, gyvenantiems užsienyje, nesukūrusiems šeimų. Tačiau šiai problemai sparčiai išplitus visame pasaulyje, skiepai imti rekomenduoti visai populiacijai. Pirmiausiai paaugliams, vėliau – vaikams, kadangi tai geriausias būdas sumažinti užsikrėtimą HBV (tikimasi per 25 metus sumažinti užsikrėtimą HBV 90 proc.).

Nuo 1989 m. PSO rekomenduoja visų keliautojų skiepijama nuo HB infekcijos. Antikūnų prieš HBV ieškojimas gali būti naudingas rizikos grupėje esantiems asmenims (homoseksualams, narkomanams, asmenims iš besivystančių šalių), siekiant išvengti nereikalingos vakcinacijos ir aptikti besimptomius, lėtinius HBsAg nešiotojus.

Šaltinis: www.pylimas.lt