Etiologija ir patogenezė. Ligą sukelia parazitas Trichinella spiralis, kuri paplitusi visame Žemės rutulyje. Paprastai apsikrečiama, valgant žalią, nepakankamai išvirtą arba iškeptą parazitais užkrėstą kiaulieną. Neseniai šių kirmėlaičių buvo rasta kai kurių jūrų žinduolių (jūros vėplys, ruonis, banginis) raumenyse. Suvalgius su lervomis mėsą, jų kapsulė skrandyje ištirpsta, o lerva patenka į dvylikapirštės žarnos gaurelius. Patinėlis po apvaisinimo žūva, o patelė pro žarnos liaukas prasiskverbia į pogleivinį sluoksnį, kur pagimdo daugiau kaip 2000 lervų. Pastarosios kraujo ir limfos išnešiojamos po visą kūną. Į skersaruožius raumenis lervos patenka pro sarkolemą, ten susisuka į spiralę; daugelis lervų gali tūnoti tarpraumeniniame jungiamajame audinyje. Žmogaus organizme ypač gausu lervų daugiausia dirbančiuose raumenyse (diafragma, ryklė, liežuvis, akies ir tarpšonkauliniai raumenys), kurie gausiai aprūpinami krauju ir daug turi glikogeno. Čia bręsdamos parazito lervos inkapsuliuojasi ir gali išgyventi dešimtmečiais. Patekusios į širdį, lervos greitai žūva.
Trichineliozės patogenezė gana sudėtinga. Lervoms žalojant plonosios žarnos gleivinę, gali išsivystyti enteritas, be to, jos gali padėti išsisėti enterogeninei infekcijai. Lervų medžiagų apykaitos ir irimo produktai įjautrina organizmą, dėl to neretos alerginės reakcijos.
Patologinė anatomija. Gali būti enteritas, duodenitas, taškinės kraujosruvos žarnos gleivinėje, plaučių alveolėse. Raumenyse aptinkamos inkapsuliuotos lervos. Gali būti miokarditas ir eozinofilinė širdies raumens infiltracija.
Klinika. Inkubacinis periodas svyruoja nuo 2 iki 30 dienų. Iš simptomų dažniausiai pasitaiko šie: virškinimo trakto funkcijos sutrikimas, karščiavimas, raumenų skausmingumas, akių vokų pabrinkimas ir eozinofilija. Patelėms skverbiantis po žarnų gleivine, sutrinka apetitas, atsiranda pykinimas, vėmimas, skausmas visame pilvo plote, viduriavimas, besikeičiantis su užkietėjimu; kartais būna tamsios išmatos. Lervoms patekus į kraują ir limfą, prisideda šiurpuliai, temperatūra pakyla net iki 41°, ligoniai kliedi, patinsta akių vokai, išryškėja įvairaus intensyvumo raumenų (sprando, blauzdų, liemens ir k t.) skausmas. Būdinga įvairaus laipsnio (20—40 tūkst.) leukocito- zė, eozinofilija (30—90%). Kraujyje gali padaugėti lazdelinių, jaunųjų ir mieloidinių eozinofilų. Laikui bėgant, leukocitozė ir eozinofilija pasidaro vidutinio laipsnio, o kraujo vaizdas maždaug per 1 metus susinormuoja. Eritrocitų nusėdimas normalus arba pagreitėjęs. Kartais esti proteinurija, teigiama šlapimo diazo reakcija. Odoje būna įvairaus pobūdžio alerginis išbėrimas.
Ligos simptomai priklauso nuo invazijos intensyvumo ir lervų gyvybingumo: kuo didesnis skaičius gyvybingų lervų patenka į organizmą, tuo sunkesnė ligos eiga. Ypač sunkūs reiškiniai būna, suvalgius apkrėstos žalios mėsos. Intensyvių invazijų atvejais gali išsivystyti sunkus difuzinis miokarditas, kraujotakos nepakankamumas, širdinė astma, stenokardija, alveolinė pneumonija, hemoraginė diatezė, konjunktyvitas, tarpraumeniniai pūliniai, sumažėti sausgysliniai refleksai, atsirasti Kernigo simptomas ir kt.
Diagnozė. Svarbi reikšmė priklauso epidemiologinei anamnezei (grupiniai susirgimai nuo kiaulienos) ir aukščiau minėtiems pagrindiniams simptomams, eozinofilijai; praėjus 9—11. dienų po užsikrėtimo, diagnozę gali išspręsti raumenų biopsija.
Gydymas. Specifinio gydymo nėra. Skiriama desensibilizuojančios priemonės, AKTH, steroidiniai hormonai (kortizonas, prednizolonas ir kt.). Jie slopina alerginius reiškinius, o ligos priežasties neveikia. Teigiamai veikia vitaminai, stiprinantis gydymas, gliukozės, kraujo plazmos infuzijos. Vystantis kraujotakos nepakankamumui, skiriama strofantinas, digitalis ir kt.
Prognozė priklauso nuo invazijos intensyvumo. Sunkiais atvejais ligonis gali mirti dėl širdies-kraujagyslių sistemos, kepenų, inkstų bei kitų organų pažeidimo ir jų funkcijos nepakankamumo.
Profilaktika. Mūsų šalyje skiriamas didelis dėmesys kovai su graužikais, atidžiai atliekama skerdienos veterinarinė priežiūra. Mėsą reikia valgyti, tik gerai išvirus, iškepus, pasūdžius.