Infekcija ir jos sukėlėjas
Kampilobakteriozė – žmonių ir gyvūnų infekcinė liga, kurią sukelia Campylobacter rūšiai priklausanti gramneigiama spiralės formos bakterija. Žmonėms kampilobakteriozę dažniausiai sukelia Campylobacter jejuni rūšies bakterijos. Tinkamiausios sąlygos kampilobakterijoms daugintis yra tuomet, kai deguonies koncentracija aplinkoje sudaro 3-5 proc., o anglies dvideginio – 2-10 proc. Bakterijos yra neatsparios džiovinimui, kaitinimui, šaldymui, dezinfekantams, jų augimą slopina rūgštinė terpė, žūva ten, kur yra pakankamas deguonies kiekis.
Žmogui susirgti pakanka labai mažo bakterijų kiekio (400─500 bakterijų). Net nedidelis mėsos sulčių lašelis(turintis Campylobacter jejuni rūšies bakterijų), nulašėjęs nuo paukštienos, gali sukelti ligą.
Paplitimas
Dažniausia viduriavimo priežastis JAV – kampilobakteriozė.. Šiose valstijose kasmet 13 iš 100 000 gyventojų diagnozuojama ši liga. 2007 m. Europos maisto saugos tarnybos duomenimis, Europos Sąjungos šalyse užregistruoti ir patvirtinti 200507 žmonių susirgimo kampilobakterioze atvejai. Lietuvoje 2008 m. kampilobakteriozė diagnozuota 639 žmonėms.
Išsivysčiusiose šalyse didžiausias sergamumas kampilobakterioze užregistruotas 5-mečių ir vyresnių asmenų amžiaus grupėse. Besivystančiose šalyse – kampilobakteriozė patvirtinta dar jaunesnei vaikų amžiaus grupei: kūdikiams ir vaikams iki 2-jų metų. Asmenims, kurių organizmo atsparumas sumažėjęs, rizika susirgti kampilobakterioze yra didesnė. Didžiausias pavienių atvejų skaičius registruojamas šiltesniuoju metų laiku.
Klinika
Kampilobakteriozės inkubacinis periodas trunka nuo 2-jų iki 5-ių dienų. Liga pasireiškia viduriavimu, karščiavimu, pilvo, galvos, raumenų skausmais, pykinimu ir/arba vėmimu. Viduriavimas gali būti su krauju, vandeningas. Kampilobakteriozė paprastai trunka vieną savaitę. Kai kurie asmenys, užsikrėtę šia liga, gali nejausti jokių ligos požymių.
Ligos komplikacijos retos, tačiau gali būti sąnarių uždegimas, kraujo užkrėtimas, smegenų dangalų, tulžies pūslės uždegimas. Vienam iš 1000 susirgusių, kampilobakteriozės infekcija gali sąlygoti Guillain—Barre sindromą, dėl kurio atsiranda kelias savaites trunkantis paralyžius.
Nustatyta, kad iš 1000 asmenų, susirgusių Campylobacter jejuni sukelta infekcija, 1-as asmuo miršta dėl kampilobakteriozės sukeltų komplikacijų, dažniausiai tai būna asmenys, kurių sumažėjęs organizmo atsparumas.
Plitimo būdai
Kampilobakteriozės sukėlėjai gyvena ir dauginasi naminiuose paukščiuose, raguočiuose, šunyse, katėse, kiaulėse, avyse, graužikuose. Kampilobakterijos į aplinką patenka su šių gyvūnų fekalijomis.
Dažniausiai kampilobakterioze galima užsikrėsti, kai vartojame žalią arba nepakankamai termiškai apdorotą mėsą, ypač, paukštieną ir jos produktus, nepasterizuotą pieną, kampilobakterijomis užterštą vandenį. Termiškai apdorotas arba vartojimui paruoštas maistas gali būti užkrėstas kampilobakterijomis laikant jį kartu su žalia paukštiena. Į maistą kampilobakterijos gali patekti nuo virtuvės įrankių, aplinkos paviršių, ant kurių prieš tai buvo pjaustyta žalia paukštiena.
Kampilobakterioze galima užsikrėsti kontakto būdu nuo sergančių šunų arba kačių fekalijų.
Prevencija
Kad neužsikrėstume kampilobakterioze, būtina laikytis šių prevencijos priemonių:
- Vartoti gerai termiškai apdorotą mėsą, ypač, paukštieną ir jos produktus.
- Termiškai neapdorotą paukštieną laikyti atskirai nuo termiškai apdoroto, paruošto vartojimui maisto.
- Naudoti atskiras pjaustymo lentas paukštienai ir jos produktams, po naudojimo jas kruopščiai nuplauti.
- Pirkti maisto produktus įteisintose prekybos vietose.
- Švariai plauti rankas prieš ruošiant valgį, po gyvūninės kilmės maisto ruošimo.
- Tinkamai prižiūrėti namų augintinius: kruopščiai plauti rankas po kontakto su gyvūnėliais, neleisti augintiniams laisvai keliauti po namus, laikyti gyvūnėlius atokiau nuo virtuvės, plauti aplinkos paviršius, kurie turėjo sąlytį su gyvūnėliais.