Skip to content

Ebola hemoraginė karštligė

Ebola hemoraginė karštligė

Kokia tai liga?

Ebola hemoraginė karštligė – tai sunki, dažnai mirtina žmonių, kitų primatų (beždžionių) liga, kurią sukelia Ebola virusas. Pirmieji šios ligos atvejai nustatyti 1976 m. Demokratinėje Kongo Respublikoje ir Sudane. Didžiausias Ebola karštligės protrūkis, kurio metu susirgo 425 asmenys, o 224 iš jų mirė, buvo užregistruotas Ugandoje 2000 m.

Sukėlėjas

Ebola virusas priklauso Filoviridae virusų šeimai. Šiuo metu išskirti 4 skirtingi Ebola viruso serotipai, iš kurių 4 sukelia ligą žmonėms: Ebola-Zaire, Ebola-Sudan, Ebola-Côte d’Ivoire, ir Ebola-Bundibugyo. Penktasis serotipas, Ebola Reston, nesukelia ligos žmonėms. Jis buvo išskirtas 1989 m. Restone (Virdžinijoje, JAV) iš beždžionių, atgabentų iš Filipinų. Šis viruso serotipas sukėlė protrūkius tarp beždžionių Pensilvanijoje, Teksase, Italijoje. Keletas mokslininkų protrūkių metu užsikrėte šiuo virusu, tačiau nesusirgo.
Tikslus Ebola viruso paplitimas, šaltinis ir rezervuaras gamtoje bei endeminiai regionai yra iki šiol nežinomi. Žmonių susirgimai (protrūkiai) Ebola hemoragine karštlige yra užregistruoti Demokratinėje Kongo Respublikoje, Sudane, Gabone, Ugandoje, Côte d’Ivoire ir kt.

Kaip užsikrečiama?

Kadangi nežinomas tikslus infekcijos sukėlėjo rezervuaras yra iškelta hipotezė, kad žmogus pirmiausia užsikrečia sąlyčio su infekuotu gyvūnu metu. Taip užsikrėtęs asmuo užkratą gali perduoti kitam žmogui įvairiais būdais. Sukėlėjas perduodamas nuo sergančio žmogaus su užkrėstu krauju, sekretais, organais ar sperma, taip pat per užterštus rūbus, adatas ir kt. Didžiausia rizika užsikrėsti yra kai ligonis vemia, viduriuoja, kraujuoja. Rizika užsikrėsti nuo ligonio inkubacinio periodo metu yra nedidelė.
Dažnai tai gali būti hospitalinė infekcija. Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai gali užsikrėsti tiesioginio kontakto su sergančiais asmenimis, jų kūno skysčiais metu, nesilaikant tinkamų šios ligos kontrolės priemonių.

Simptomai

Inkubacinis Ebola hemoraginės karštligės periodas yra 2 – 21 d. Liga prasideda staiga, karščiuojama, skauda galvą, raumenis, sąnarius, krūtinę, jaučiamas silpnumas. Ligonis vemia, viduriuoja, skauda pilvą, išberiama, parausta akys, palaipsniui prsideda vidininis ir išorinis kraujavimai. Mirštamumas 50 – 90 proc.

Profilaktika

Tinkama darbo su ligonių krauju ir kitais kūno skysčiais sauga (asmeninių apsaugos priemonių naudojmas (kaukės, pirštinės, akiniai, neperšlampami chalatai, ir kt.), susirgusių asmenų izoliacija, aplinkos daiktų dezinfekcija, tinkamas medicininių atliekų tvarkymas ir mirusių asmenų laidojimas ir kt.).

Parengė:
Simona Žukauskaitė-Šarapajevienė
Visuomenės sveikatos specialistė
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras

www.ulac.lt