Prostata arba priešinė liauka – vyriškoji priedinė liauka, maždaug kaštono dydžio. Ji prie pat šlapimo pūslės apsupa šlapimkanalį ir suauga su jo sienele. Prostatos vėžiu dažniausiai serga vyrai, sulaukę 50 metų amžiaus. Prostatos vėžys ankstyvuoju ligos periodu nepasireiškia jokiais jaučiamais simptomais. Vienas skiriamųjų prostatos vėžio bruožų yra tai, kad anksti jį nustačius ir teisingai gydant gaunamas labai geras efektas – net 94 % tokių ligonių visiškai pasveiksta.
Prostata yra sudaryta iš daugelio skirtingų tipų ląstelių. Taigi, medicininis prostatos vėžio terminas yra prostatos adenokarcinoma.
Simptomai:
Padidėjusi prostata, kuri pasireiškia šiais simptomais:
- Šlapinimasis daug dažniau nei įprasta.
- Jums staiga atsiranda noras šlapintis nedelsiant.
- Dažnas šlapinimasis naktimis.
- Susilpnėjusi šlapimo srovė.
Visi šie simptomai yra tiesiogiai susiję su tuo, kad šlaplė yra spaudžiama dėl padidėjusios prostatos. Tačiau jie nėra vieninteliai simptomai. Kiti rečiau pasitaikantys simptomai:
- Kraujas šlapime.
- Kraujas spermoje.
- Erekcijos sutrikimas (impotencija).
- Kaulų skausmas (ypač apatinės stuburo, klubų ar šonkaulių).
- Prarasta šlapimo pūslės kontrolė.
Šie simptomai yra būdingi prostatos poblemoms ir juos reikia žinoti, tačiau jiems pasireiškus, neišsigąskite. Tokie simptomai taip pat gali reikšti, kad sergate kita liga. Pavyzdžiui, kai kurie vyrai turi GPH (gerybinė prostatos hiperplazija). Segant GPH, prostatos ląstelės dauginasi greičiau, nei tai turėtų būti. Tai sukelia prostatos padidėjimą ir pacientui sunku šlapintis. GPH yra ne vėžys, tačiau gali pasireikšti tie patys simptomai kaip ir prostatos vėžio.
Priežatys ir rizikos veiksniai. Priežastys, sukeliančios prostatos vėžį, nėra žinomos, tačiau kai kurie rizikos veiksniai gali įtakoti susirgimą. Svarbus rizikos veiksnys yra paveldimumas. Jei tiriamojo pirmos eilės giminaitis sirgo šia liga, rizika jam padidėja mažiausiai du kartus, jei sirgo 2 ir daugiau giminaičių, rizika padidėja 5-11 kartų. Gausus gyvulinių riebalų vartojimas bei vitamino E, seleno trūkumas gali būti viena priežasčių prostatos vėžiui formuotis.
Tyrimai: Vyresni nei 45 metų vyrai turėtų tirtis kartą per metus. Prostatos dydis, konsistencija įvertinami per tiesiąją žarną. Jei ji padidėjusi, kieta, nelygi, apčiuopiami vienas ar keli mazgeliai, toliau tiriama echoskopu. Prostatos echoskopija gali būti atliekama per pilvo sienelę ar naudojant rektalinį daviklį per tiesiąją žarną. Esant įtarimui, kad navikas yra prostatoje, atliekama prostatos biopsija, kurios metu paimami 6-8 prostatos audinio gabalėliai ir ištiriami pro mikroskopą. Šiuo tyrimu nustatoma ne tik diagnozė, jis taip pat padeda parinkti gydymo taktiką ir prognozuoti gydymo rezultatus.
PSA tyrimas yra vienas iš komplekso prostatos tyrimų, todėl tik PSA rezultatais pasikliauja vos keletas šalių, nes tai nėra moksliniais tyrimais įrodytas prostatos vėžio nustatymo būdas. (Prostatai specifinis antigenas (PSA) yra kol kas vienintelis laboratorinis žymuo, tačiau jis specifiškas šiam organui, o ne onkologinei ligai – jo koncentracija gali padidėti ne tik dėl prostatos vėžio, bet ir esant prostatos adenomai, uždegimui, kitoms nevėžinėms ligoms).
Gydymas. Prostatos vėžys net ir IV stadijoje pasižymi geru atsaku į gydymą. Gydymo būdai parenkami pagal ligos progresavimo lygį, išplitimą ir ligonio būklę. Paprastai yra taikomi šie gydymo būdai: chirurgija ir radioterapija. Jei prostatos vėžys išplitęs, taikoma harmoninė terapija. Chemoterapija, taikoma tuo atveju jeigu radioterapija neefektyvi. Gydymas radioaktyviuoju stroncus 89 naudojamas esant daugybinėms prostatos vėžio metastazėms kauluose, kai pacientą vargina kaulų skausmai. Gydytojai gali skirti papildomų operacijų ir gydymo būdų ligos simptomams mažinti.