Kawasakio liga (morbus Kawasaki) – tai nežinomos etiologijos, tikriausiai infekcinė, ūminė kūdikių ir vaikų karštinė, pasireiškianti būdingu gleivinių ir odos pažeidimu, padidėjusiais kaklo limfmazgiais ir sisteminiais simptomais.
Epidemiologija. Serga vaikai. Berniukai 1,5 karto dažniau negu mergaitės.
Etiologija. Tikriausiai infekcinė liga. Sukėlėjas nenustatytas.
Klinika. Liga prasideda karščiavimu, trunkančiu 1-12 dienų, iki atsiranda kitų požymių. Karščiuojant po 2-10 dienų atsiranda odos ir gleivinių pažeidimų. Iš pradžių parausta akių, burnos, žiočių gleivinės, vėliau akių gleivinėje išsivysto kraujagyslinė injekcija, o liežuvio speneliai hipertrofuojasi. Tada toks liežuvis atrodo kaip braškė ir todėl vadinamas „braškiniu” (269 pav.). Kartu atsiranda makulopapulinis bėrimas, jis vis gausėja, plečiasi, liejasi, apimdamas liemenį, plaštakas, pėdas, veidą ar net visą kūną. Vėliau oda patinsta, sustorėja, sukietėja, sutrūkinėja, tampa panaši kaip sergant ichtioze (270 pav.). Patinusios, sausos lūpos esti sutrūkinėjusios ar pasidengusios kraujingu šašu. Gyjant oda blykšta, lupasi. Ji pradeda luptis nuo pirštų galų, ypač aplink nagus, vėliau apima plaštakas, pėdas (271 pav.). Ant nagų po 6-8 savaičių atsiranda skersinių vagelių, vadinamų Beau linijomis.
Kiti požymiai. Kaklo ir kiti limfmazgiai bei kepenys, blužnis visada padidėję, neretai kamuoja galvos skausmas, išsivysto meningitas, širdies ritmo sutrikimas, perikardo tamponada, kairiojo skilvelio disfunkcija, širdies nepakankamumas, pneumonija, artralgija, artritas, pilvo skausmas, sukeltas tulžies pūslės pažeidimo, ir viduriavimas, kepenų funkcijos sutrikimas. Atsiranda kraujo ir šlapimo patologinių pokyčių.
Komplikacijos. Išsivysto koronarų aneurizma ar trombozė, širdies kraujagyslių išemija, infarktas.
Lokalizacija. Akių, žiočių, burnos gleivinės, lūpos ir aplink jas, pėdos, plaštakos, rečiau esti išplitęs ar universalus kūno odos pažeidimas.
Eiga. Sunki būklė progresuoja ir trunka apie 30 dienų, o pati liga – apie 8-10 savaičių, kol išnyksta visi ligos simptomai, kraujo ir šlapimo pokyčiai. 1 proc. ligonių miršta.
Laboratoriniai tyrimai
Kraujas. Leukocitozė (>18 000″10/l), nedidelė anemija, trombocitozė, padidėjęs ENG.
Šlapimas. Leukociturija.
Biochemija. Kepenų fermentų padaugėję.
Histopatologija. Smulkiųjų ir vidutinių kraujagyslių endotelis paburkęs, kraujagyslės išsiplėtusios, aplink jas – limfocitų ir monocitų infiltratas.
Echo- ir angiografija. Parodo esant koronarų aneurizmą (išsivysto 25 proc. pacientų).
Elektrokardiografija. Pailgėja PR ir QR intervalai, pakinta segmentas ST ir dantelis T. Tokių pokyčių esti 20 proc. ligonių.
Diagnozė ir diferencinė diagnostika. Diagnozuojama iš klinikos ir tyrimo duomenų, remiantis ligos diagnostikos kriterijais:
– be aiškios priežasties karščiavimas iki 40oC, trunkantis ne trumpiau nei 5 dienas;
– nepūlinis konjunktyvitas, burnos gleivinės eritema, „braškinis” liežuvis, patinusios ir sutrūkusios lūpos;
– plaštakų, pėdų ar universali eritema, edema, o vėliau atsirandantis odos lupimasis, ypač
pirštų galų ir aplink nagus;
– kaklo limfmazgiai padidėję (bent vienas iš jų didesnis kaip 1,5 cm skersmens);
– padaugėję leukocitų, trombocitų ir padidėjęs ENG;
– padaugėję kepenų fermentų.
Reikia skirti nuo juvenilinio reumatoidinio artrito, infekcinės mononukleozės, virusinių egzantemų, toksinio šoko, stafilokokinio nuplikytos odos sindromų, daugiaformės eritemos, sisteminės raudonosios vilkligės.