Skip to content

Alerginis vaskulitas

Alerginis vaskulitas, AV (vasculitis allergica, sin. vasculitis leucocytoclastica, purpura Henoch-Schonlein tipas) – tai ūminis, poūmis ar lėtinis recidyvuojantis odos ir gleivinių kraujosruvinis bėrimas, sukeltas imuninių kompleksų, susikaupusių smulkiosiose ir vidutinėse kraujagyslėse.

Epidemiologija. Serga vyrai ir moterys, vienodai dažnai.

Etiologija. Apie 50 proc. ligonių priežasties nepavyksta nustatyti. Kitiems ligą gali sukelti įvairiausi antigenai: bakterijų (A grupės beta hemolizinis streptokokas), virusų (B hepatito ir kiti), helmintų, pirmuonių, piktybinių auglių, auto- ir maisto antigenai, bei vaistai (penicilinas, sulfanilamidai, insulinas, chininas, chlorpromazinas, difenilhidantoinas ir kt.).

Patogenezė. Antigenui sąveikaujant su antikūnais ir dalyvaujant komplementui susidaro imuniniai kompleksai, kurie nusėda kraujagyslių sienelėje ir ją sužaloja.

Kraujagyslių sienelės laidumas padidėja, už jos ribų išeina eritrocitai, vystosi kraujagyslių fibrinoidinė nekrozė, priplūsta leukocitų, išsiskiria lizosominiai fermentai ir kiti citokinai, kurie dar labiau sužaloja audinius.

Skiriama:

  • Hemoraginis AV
  • Hemoraginis opinis AV
  • Papulinis nekrozinis AV

Klinika

Hemoraginis AV. Iš pradžių simetriškai atsiranda taškinių, ryškiai raudonų kraujosruvinių, vėliau vyšninių ar rusvai raudonų, apvalių, ovalių ar žvaigždiškų dėmelių, vadinamų petechijomis ir purpuromis. Kartais jos plinta iš centro, todėl susidaro žiedai, panašūs į taikinį. Prispaudus stikline mentele, jos neišnyksta. Neretai hemoraginės dėmelės esti paburkusios, čiuopiamos.

Hemoraginis opinis AV. Tai sunkesnė forma, kai ant kraujosruvinių dėmelių atsiranda pūslių, juodų nekrozinių opelių ar opų.

Papulinis nekrozinis AV. Tai 3-5 mm skersmens infiltratai su gelsvu pūlinėliu viršūnėje. Iš pradžių jie raudoni, vėliau tamsiai raudoni, dar vėliau virsta opele ir sugijus lieka randelis, panašus į raupų.

Dažniausiai niežti, kartais ligonis jaučia deginimą, kai kada nesukelia jokių jutimų.

Lokalizacija. Dažniausiai apatinės galūnės, blauzdos, sėdmenys, rečiau – rankos, liemuo ir veidas.

Eiga. Trunka dienas, savaites, mėnesius arba metus.

Kiti požymiai. Karščiavimas, negalavimas, pilvo, raumenų skausmas, silpnumas. Inkstų pažeidimas išsivysto 30 proc, nervų sistemos pažeidimas – 30 proc, sąnarių pažeidimas -70 proc. ligonių.

Laboratoriniai tyrimai

Kraujas. ENG padidėjęs.

Šlapimas. Atsiranda baltymo, eritrocitų.

Histopatologija. Pokapiliarinėse venulėse nusėda fibrinoidinė medžiaga, eritrocitai išeina už kraujagyslių sienelių ribų, o aplink kraujagysles – neutrofilų infiltratas ir jų branduolių griūtis (leukocitoklazija) suyrant branduoliui ir pasklindant audiniuose vadinamosioms branduolių „dulkėms”. Prasideda kraujagyslių sienelės nekrozė.

Imunologija. Tiesioginės imunofluorescencijos būdu kraujagyslių sienelėje aptinkama IgG, IgM ir C3, Henocho-Schbnleino tipo atveju nusėda IgA.

Diagnozė ir diferencinė diagnostika. Diagnozuojama iš klinikos ir histologinio tyrimo duomenų. Reikia skirti nuo trombocitopeninės purpuros, sepsinės embolijos, bakteriemijos (meningokokinės ir gonokokinės), sepsinio vaskulito, sukelto riketsijų.