Ką vertėtų žinoti apie vaistažoles

Vaistažolės – gydomųjų savybių turintys augalai. Jų yra daugiau nei 12 000 rūšių. Jos auga miškuose, laukuose, pelkėse, upių bei ežerų pakraščiuose. Gydomąsias vaistažolių savybes lemia veikliosios medžiagos, kurios kaupiasi visame augale arba tik kai kuriose jo dalyse. Šiame straipsnyje stengsimės pateikti kuo išsamesnę informaciją apie vaistinius augalus.

Vaistiniuose augaluose esančios medžiagos stimuliuoja:

Flavonoidai – veikia baktericidiškai, skatina tulžies išsiskyrimą.

Alkaloidai – stimuliuoja širdies ir kraujagyslių sistemą, centrinę nervų sistemą bei veikia raminamai.

Glikozidai – gerina virškinamojo trakto bei širdies veiklą, žadina apetitą.

Saponinai – skatina šlapimo, tulžies, prakaito išsiskyrimą bei lengvina atsikosėjimą.

Rauginės medžiagos – stabdo kraujavimą, mažina uždegimą.

Eteriniai aliejai – slopina spazmus, uždegimus, naikina mikrobus.

Vaistažolių rinkimo laikas:

Vaistiniai augalai renkami kovo – spalio mėnesiais. Tam tikrus augalus patartina rinkti tam tikrą mėnesį.

Kovas –  beržo, pušies pumpurai, bruknių lapai.

Balandis – debesylo šaknys, beržo pumpurai, dilgėlės lapai, bruknių lapai.

Gegužė – dilgėlės lapai, putino, ąžuolo, paprastojo šaltekšnio žievė.

Birželis – rugiagėlės, raudonosios gudobelės žiedai, trikertės žvaginės žolė, mėlynių, didžiosios ugniažolės, dirvinio asiūklio, pelyno, trispalvės našlaitės, plaukuotosios suktažolės lapai, šalpusnio žiedai ir lapai.

Liepa – jonažolės, raudonėlio, skėtinės širdažolės, balinio ajero žolė, smiltyninio šlamučio žiedynai, trilapio puplaiškio lapai, vaistinės medetkos žiedai, pelyno žolė, pelkinio pūkelio žolė, gysločio ir miltinės arkliauogės lapai.

Rugpjūtis – baltalksnio spurgos, kmyno žolė, ugniažolės žolė, balinio ajero žolė, kelminio paparčio šaknys, triskiaučio lakišiaus žolė, pavasarinio adonio žolė ir žiedai, smiltinio šlamučio žiedynai, šalpusnio žiedai ir lapai, girtuoklių uogos, apynio žolė, trikertės žvaginės žolė.

Rugsėjis – cikorijos šaknys, ilgalapės rūgštynės šakniastiebiai, valerijono, gyvatžolės, sibirinio bijūno, mėlynojo palemono šaknys, pavasarinės raktažolės šakniastiebiai, gudobelės ir erškėčio vaisiai.

Spalis – bruknių uogos, putino vaisiai ir žievė, vaistinės šventagaršvės žolė, paprastojo varpučio šakniastiebiai.

Keletas patarimų vaistažolių rinkėjams:

• Sausi vaisiai ir sėklos renkami prinokę.
• Žiedai renkami žydėjimo pradžioje.
• Uogos renkamos vos pradėjusios sirpti ir tuoj pat džiovinamos.
• Žievės renkamos sausos.
• Lapai dažniausiai renkami augalo žydėjimo metu.
• Sultingus ir sausus nenubyrančius vaisius, žiedus, lapus ar žoles rekomenduojama rinkti pietų ar popiečio valandomis, esant sausam ir giedram orui, nes tada augalai savyje turi mažiau vandens ir greičiau džiūsta.

Vertėtų nepamiršti, jog gydytis vaistiniais augalais gali būti ir pavojinga. Nors atrodo, jog augalai yra visiškai nekenksmingi, tačiau gydantis „aklai“ galima sulaukti atvirkštinio rezultato. Taigi:

• Nusprendę gydytis vaistažolėmis, visų pirma pasikonsultuokite su jus gydančiu gydytoju;
• Nepradėkite gydytis, kol nežinote tikslios diagnozės;
• Apie gydymo efektyvumą vaistiniais augalais galima spręsti praėjus 2 – 4 savaitėmsnuo gydymo pradžios;
• Gydymui naudoti tik tuos augalus ir jų mišinius, kuriuos rekomendavo specialistai ir jus tikrinę gydytojai;
• Laikytis žaliavos rinkimo, džiovinimo, laikymo ir antpilų bei nuovirų gaminimo taisyklių, nes tik ekologiškai švari ir teisingai apdorota žaliava padeda įveikti ligą ir nepakenkia organizmui;
• Vengti gydymosi vaistažolėmis, jei esate alergiškas;

• Vaistažoles vartoti pagal paskirtį. Jei recepte nėra atskirų nurodymų, stikliniame inde 200 ml verdančio vandens užplikyti nepilną valgomąjį šaukštą džiovintų vaistažolių, palaikyti 20 minučių, perkošti. Gerti po 1/3 stiklinės 3 kartus per dieną, 20 minučių prieš valgį. Kursas – 3 savaitės.

Keletas raminamųjų procedūrų padedančių užmigti bei atsipalaiduoti:

1.    Sumaišome po 3 arbatinius šaukštelius šalavijo bei čiobrelio žolės, po 2 šaukštelius rožių žiedlapių, eukalipto lapų bei kadagio šaknelių ir 1 šaukštelį citrinos žievelės. Mišinį užpilame 1 litru verdančio vandens ir gautu antpilu purškiame miegamajame. Tokio antpilo aromatas veikia raminančiai bei padeda užmigti.

2.    Parolono arba sulankstyto audinio gabalą suvilgome šaltu ievos uogų arba petražolių sėklų antpilu ir atsistoję ant jo basomis kojomis lėtai išsivalome dantis, nusiprausiame veidą, pasitepame kremu ir tt. Drėgnasis kilimėlis per tą laiką spėja „sugerti“ nerimą, nemalonias mintis, nuovargį bei veikia raminančiai.