Rudens dienos vis trumpėja, o mūsų biologinis laikrodis jau pradėjo tiksėti žiemos sezono ritmu. Visa tai priklauso nuo pagrindinės mūsų kūno laikrodį reguliuojančios nedidelės smegenų liaukos – hipofizio, kuris veikia tam tikras organizmo funkcijas, turinčias savo natūralų ritmą.
Mokslininkai ištyrė, jog daugumos žmonių darbingumas pats didžiausias nuo 8 ryto iki 12 valandos dienos. Tuo tarpu reto darbingumas išlieka visiškai normalus nakties valandomis. Paprastai žmogaus organizmas dirbti naktimis nemėgsta, ir apie tai būtinai praneša: prasideda nervų sistemos slopinimas, apima nenugalimas noras miegoti. Susilpnėja atmintis ir reakcijos greitis. Trumpiau tariant – organizmas aiškiai sako: „Leisk man pailsėti.“
Tuo tarpu apie 6 valandą ryto visos organizmo sistemos jau prabunda, protinis ir fizinis darbingumas yra maždaug vidutinio lygio. Organizmo darbingumas sparčiai didėja ir apie 8–12 valandą pasiekia didžiausią lygį, tuo metu protinė veikla yra geriausia. Apie 13–14 valandą neramiai gurgiantis pilvas primena apie artėjantį pietų metą, po kurio natūraliai apima snaudulys ir nesinori imtis jokios fizinės, juo labiau intelektualios veiklos.
Dažniausiai jėgų pasisėmus iš stimuliantų – kavos, arbatos, šokolado, šalto dušo ar kitų efektyvių priemonių, mūsų organizmas vėl po truputį atsigauna ir net iki 20–21 valandos yra pajėgus nemažai ką nuveikti. Apskritai darbingiausias žmogus yra tarp 7 ir 21 valandos. Sunkiausia prisiversti dirbti naktį, tarp 1 ir 2 valandos. Šios valandos organizmui yra pačios svarbiausios poilsiui, todėl visos sistemos dirba tik minimaliu režimu.
Darbingiausiomis dienos valandomis organizmas visus savo rezervus sutelkia tam, kad padėtų žmogui geriausiai susidoroti su savo darbu. Nuo 8 iki 14 val. išlieka labiausiai suaktyvėjusi medžiagų apykaita, regos, klausos ir uoslės, lietimo organai būna patys jautriausi.
Suaktyvėja širdies darbas, pakyla kraujospūdis, padažnėja kvėpavimas, o tai užtikrina gerą organizmo, ypač smegenų, aprūpinimą deguonimi. Be to, ryto valandomis neatsitiktinai pastebėta, kad geriausiai sekasi sportinė veikla, nes tuo metu raumenų jėga ir ištvermė būna didžiausia.
Skrandžio veikla, kai išskiriama daugiausia skrandžio sulčių, aktyviausia apie 12–13 valandą. Todėl nereikėtų pro pirštus žiūrėti į protingą patarimą – neprisikimšti skrandžio prieš miegą. Geriausia pavakarieniauti iki 20 val., tada bus laiko maistui suvirškinti, ir miegas bus visavertis.
Labiausiai organizmas pažeidžiamas naktį, ypač centrinė nervų ir endokrininė sistemos. Šios sistemos yra viso organizmo psichofiziologinių reakcijų dirigentai. Todėl dirbant naktimis jos labiausiai ir nukenčia, organizmas greičiau sensta ir dėvisi.
Pastebėta, kad žmonės dėl širdies ir kraujagyslių ligų nakties arba dažniau ankstyvo ryto valandomis (tarp 4 ir 6 val.) miršta tiesiog savo lovose. Tai siejama su staigiu kraujospūdžio sumažėjimu, kai organai, ypač smegenys, mažiausiai aprūpinami krauju. Taip pat yra žinoma, kad nakties valandomis, tarp 24 ir 4 val. gimsta daugiausia vaikų.
Tuo tarpu daugiausia lytinių hormonų organizmas išskiria apie 7-8 valandą ryto. Oda nejautriausia medicininėms manipuliacijoms, taip pat ir injekcijoms apie 8-9 valandą. O kupini energijos ir jėgų dažniausiai jaučiamės apie 10 val. ryto.
