Skip to content

Autizmas

Autizmas yra neurologinis raidos sutrikimas, kuris paprastai lemia nepakankamą vaiko socialinių įgūdžių, kalbos ir elgesio išsivystymą ar šio vystymosi sulėtėjimą. Autizmo lemiami raidos sutrikimai apima tam tikrą spektrą, todėl autizmas pasireiškia skirtingai kiekvienam individui. Pavyzdžiui, kai kurie vaikai gali kalbėti, tuo tarpu kiti kalba sunkiai arba visiškai nekalba. Ne tokie sunkūs autistiško raidos sutrikimo atvejai diagnozuojami kaip įvairiapusis raidos sutrikimas arba Aspergerio sindromas (asmenų, kuriems nustatytas Aspergerio sindromas, kalba normali, tačiau jie patiria daug autistiškų socialinių bei elgesio problemų).

Jei autizmas ar autizmo spektro raidos sutrikimas negydomas, daugelis autistų vaikų neišvysto pakankamų socialinių įgūdžių: jie gali neišmokti kalbėti ir deramai elgtis. Tik labai nedaug vaikų visiškai atsistato be jokio gydymo. Gera naujiena yra tai, kad egzistuoja įvairūs efektyvios pagalbos būdai. Tačiau jų poveikis vaikams skirtingas: kai kurie metodai gali lemti didelį pagerėjimą, o kiti – beveik jokio. Nėra tokio gydymo metodo, kuris padėtų kiekvienam autistui.

Priešingai nei buvo tvirtinama iki šiol, autizmas gali būti gydomas. Autistai gali vystytis ir tobulėti! Svarbu kuo anksčiau pradėti teikti jiems efektyvią pagalbą, gydyti ir ugdyti vaiką autistą. Kuo anksčiau šie vaikai gauna tinkamą pagalbą, tuo geresnės prognozės. Jų pažanga gyvenime tikriausia bus kiek lėtesnė, bet jie tikrai galės gyventi laimingą ir vaisingą gyvenimą, sukurti šeimą, atsiekti gerą karjerą.

HIPOTEZĖS

Iki šiol nėra žinoma kas sukelia autizmą. Manoma, kad tai yra genetinio paveldėjimo ir aplinkos faktorių derinys. Genetinį paveldėjimą įrodo tai kad šis sutrikimas labiau paplitęs tarp berniukų, taip pat monozigotinių dvynių tyrimai (konkretūs genai nulemiantys autistiškumą dar nenustatyti).

Aplinkos poveikis dar nėra tiksliai nustatytas, nors yra pastebėtas didesnis autistiškų vaikų procentas vietovėse pasižyminčiose užterštumu sunkiaisiais metalais (ypatingai gyvsidabriu). Pradžioje buvo manoma (paties Kanerio hipotezė), kad autistiškumą nulemia tėvų socialinė padėtis ir emancipuotos, pernelyg į darbus panirusios ir mažai emocinio dėmesio rodančios mamos. Ši hipotezė jau seniai paneigta, tačiau kaip prietaras ji vis dar gaji ir galima jos išgirsti net iš specialistų.

Šiuo metu labai daug kalbama apie skiepų poveikį. Mat gana dažnai autizmas pasireiškia būtent po to kai vaiką paskiepija. Iš vienos pusės yra didelis būrys gimdytojų pasakojančių, kad jų vaikas tapo autististišku kaip tik po skiepo. Iš kitos pusės yra visas būrys mokslininkų ir medikų sakančių, kad tai neįmanoma (jų atliekami tyrimai neranda ryšio tarp skiepų ir autizmo.) Kiek paaiškina šią situaciją nauji atradimai sakantys, kad autizmą gali sukelti mitochondrinė liga, kuri vaiką paskiepijus, gali pasunkinti vaiko būseną ir sukelti autizmą. Mitochondrinės ligos asociacijos teigimu, šią ligą turi vienas iš 200 asmenų.

Tyrinėjant autistiškus vaikus pastebima visa eilė šį sutrikimą lydinčių problemų. Dažni miego sutrikimai. Gana būdingos epilepsijos. Gana dažnos alergijos. Būdingi rezorbcijos sutrikimai (sutrikusi ilgųjų žarnų veikla), dėl kurių jie nesugeba pasisavinti reikalingų medžiagų ir pašalinti kenksmingas. Atrandama autoimuninės veiklos (imuniteto sistema naikinanti smegenis). Jie dažnai turi suvokimo sutrikimų – neteisingai suvokiama informacija ateinanti iš juslių (problemos su klausa, rega, lietimu ir pan.). Tiriant modernia aparatūra pastebimi skirtumai pilkosios ir baltosios medžiagų santykyje galvos smegenyse (kaip taisyklė būdingi menkesni ryšiai tarp atskirų smegenų sričių).

GYDYMAS

Besidomint autizmo gydymu galima susidurti su įvairiomis nuomonėmis. Viena kraštutinė nuomonė – sutrikimas medicinos priemonėmis negydomas, o tik koreguojamas. Kitaip tariant – išgydyti (vaistais ar kokia nors kita terapija) neįmanoma, bet autistui galima padėti prisitaikyti prie gyvenimo taikant specialius ugdymo metodus. Be abejo, yra ir priešingų nuomonių – gydymas galimas ir būtinas, gi ugdymas gali būti ir įprastas. Praktika rodo, kad tiesa yra kažkur pusiaukelėje: t.y. individualiai derinamos medicinos ir pedagoginės priemonės. Gi įvairūs specialistai, atstovaudami savo sritį akcentuoja jiems geriausiai žinomus pagalbos būdus. Ir ne kam kitam, o Jums, tėvai, reikia išsirinkti priimtiną poziciją ir ją taikyti savo vaiko labui.

Labai svarbu, kad patys imtumėtės iniciatyvos. Patys kuo daugiau stengtumėtės sužinoti, išsiaiškinti. Nepalikite visko gydytojams. Nepasikliaukite vieno gydytojo rekomendacijomis – to paties pasiteiraukite dar dviejų-trijų specialistų (gausite skirtingas rekomendacijas). Tik tada bandykite kažką daryti. Jūsų vaikui tiks tik viena iš tų rekomendacijų – niekas iš anksto negali pasakyti kuri. Neretai tinkamas gydymas atrandamas tiesiog išbandžius keletą skirtingų priemonių. Deja nelabai galima remtis kitų tėvų patirtimi – autistiški vaikai dėl niekam nežinomų priežasčių be galo skirtingai reaguoja į terapiją.

Toks patarimas jokiais būdais nemenkina gydytojų: jų profesija užsitarnauja pagarbos. Tačiau svarbu tinkamai įvertinti šį sutrikimą, juk neveltui jis vadinamas įvairiapusiu. Štai jums ir reikia sužinoti apie savo vaiką iš įvairių pusių. Jums reikia išgirsti ir savo pediatrą ir neurologą ir logopedą ir psichologą ir kitą neurologą, kitą pediatrą… Ir tik tada galėsite susidaryti savo nuomonę bei pasirinkti gydymo bei ugdymo metodus.

Vienas iš autizmo specialistų S.M.Edelson yra pasakęs: šiuolaikinė medicina nustato ligos pavadinimą, o tada imasi gydyti jos simptomus. Tai nėra jokia didelė šiuolaikinės medicinos kritika – juk visos ligos ir jų simptomai yra aprašyti ir kiekvienos ligos gydymas yra nustatytas. Tačiau autizmo atveju tai visiškai netinka. Mat, autizmas nėra konkreti liga, kurios simptomai visiems vienodi, o efektyvūs gydymo būdai gerai žinomi. Autizmą galima apibūdinti kaip ligų grupę su labai įvairiais simptomais (kartais simptomai gali būti priešingi). Taip pat yra ir su gydymo būdais – jų yra daug ir jų kiekvienas vienam gali pagerinti, bet kitam – pabloginti būklę, o trečiam nedaryti jokio poveikio… Puiki iliustracija yra Autizmo tyrimų instituto parengta biocheminių metodų poveikio autizmui statistika.

Kaip pats Autizmo sutrikimas yra daugiaplanis ir išplitęs po visą spektrą taip ir jo gydymo būdai yra įvairūs ir skirtingi. Sąlyginai juos galima skirstyti į kelias kategorijas:

  • Biocheminiai (vitaminai, maisto papildai, vaistai) telkia dėmesį į autistiškumą lydinčius sutrikimus ir juos gydo. Naudojami vitaminai ir maisto papildai papildo trūkstamas organizmo medžiagas. Taip pat taikomos dietos maisto produktams, kurie yra blogai virškinami, kad nesusidarytų nuodingų nepilnai suvirškinto maisto medžiagų. Duodami ir įprasti vaistai nuo nemigos, nerimo, agresyvumo, dėmesio sutrikimo, epilepsijos. Dažnai bandoma taikyti homeopatines priemones. Gerai pritaikius, šio tipo terapija gali gana žymiai sumažinti kai kuriuos simptomus, o kai kada ir gerokai sumažinti vaiko autistiškumą. Norint eiti šiuo keliu, reikia turėti dažnų ir glaudžių kontaktų su gerai išsimokslinusiu, kūrybingu ir sugebančiu eksperimentuoti gydytoju ar keliais. Ir reikia… sėkmės.
  • Neurosensoriniai metodai (audio ir sensorinės integracijos terapijos) siekia suvokimo sutrikimų korekcijos. Pavyzdžiui Tomatis metodas koreguoja smegenų darbą apdorojant audio informaciją. Analogiškai, kiti metodai naudojami koreguoti kitokios sensorinės informacijos suvokimą. Šie metodai padeda vaikui geriau orientuotis erdvėje, sumažina stresą, padeda mokytis, bendrauti. Šių metodų taikymas susijęs su specialios įrangos naudojimu. Lietuvoje kol kas tokios įrangos nelabai yra, tad gali tekti pavažiuoti į užsienį.
  • Psichodinaminiai metodai (holding terapija, psichoanalizė ir pan.) siekia koreguoti vaiko ir suaugusio elgesį tradicinėmis psichoterapinėmis priemonėmis. Laikoma nelabai pasiteisinusiu (psichoanalizė) ir net kiek kontraversišku (holding terapija) būdu padėti autistiškiems asmenims. Tačiau šis kelias yra gana naudingas tėvams siekiantiems išmokti geriau tvarkytis su savo stresu auginant tokį vaiką. Be abejo tai vaiko nepakeis. Tačiau, jei tėvai pradės geriau jaustis, nuo to bus geriau visiems – ir vaikui taip pat.
  • Elgesio korekcijos (bihevioristiniai) metodai. Nuo pat pirmųjų dešimtmečių dirbant su autistiškais vaikais buvo pastebėta, kad jie daug geriau dirba, jei darbas yra sustruktūruotas ir suskaidytas mažais žingsneliais. Septyniasdešimtaisiais metais buvo sukurta TEACH metodika. Iki šiol ji yra toliau tobulinama. I.Lovaas tyrinėjimai su intensyvia bihevioristine terapija padėjo susikurti ABA (applied behavioral analysis) – taikomajai elgesio analizei, kurios šiuo metu jau yra keleta rūšių. Šiuo metu ši terapija laikoma pati perspektyviausia ir labiausia padedanti vaikams. Žinomi atvejai kai pradėjus ją taikyti gana anksti (nuo 2 metų) vaikas į mokyklą atėjo jau visiškai nesiskirdamas nuo kitų vaikų. Šių metodikų taikymas Lietuvoje dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Tai kainuoja daug laiko ir pinigų, tačiau jau ir rezultatų duoda gerų…

Dar yra taikoma visa eilė kitų metodų. Autizmo terapijomis nėra ribų. Praktiškai naudojama beveik viskas, kas gali turėti kokį nors reabilitacinį poveikį žmogui. Ir neretai gana sėkmingai. Kai kuriems… O kitiems – ne…

  • Gana dažnai naudojami gyvūnai (delfinai, arkliai, šunys) kartais daugiau ar mažiau įtakoja kuriuos nors simptomus (geriau miega, nurimsta, susikaupia). Specialiai apmokyti šunys naudojami palydėti autistiškus vaikus ir apsaugoti juos nuo pavojų.
  • Žaidimo, muzikos terapijos, jei jos teikiamos gana intensyviai ir su išmanymu irgi labai prisideda prie spartesnės vaiko raidos.
  • Gana gerai autistai jaučiasi įtraukti į sportinę veiklą (nekomandinis sportas), gamtoje.
  • Puikiai jiems padeda atsipalaiduoti visokios vandens terapijos: pirtis, kontrastinis dušas, perlinės vonios ir pan.
  • Gana sėkmingai autistams yra taikoma hiperbarinė terapija.
  • Nuostabiai autistiški asmenys atsiskeidžia kūryboje. Jau yra vos ne stereotipas – autistas muzikantas. Ne vienas geriausias planetos muzikas yra autistas.
  • Gana paplitęs yra jogos pratimų bei kitokių rytietiškų technikų taikymas streso mažinimui.
  • Suaugę autistai gali naudoti meditacijos priemonėmis, kurios irgi gali žymia dalimi padėti.

Šiais kompiuterių laikais yra sukurta gana daug priemonių padedančių autistiškiems asmenims. Tiems, kurie negali kalbėti, yra priemonės, kurios generuoja žodžius, juos parašius klaviatūra arba paspaudus mygtuką atitinkantį tą žodį. Dabar paplitęs bendravimas internetu, kadangi jis neturi autistams sunkiai suvokiamos neverbalinės informacijos, labai padeda jiems palaikyti normalius kontaktus su kitais asmenimis.

Kaip unikalus yra kiekvienas autistiškas vaikas, kaip individuali yra kiekvienos autisto šeimos situacija (finansiniai ir kitokie resursai), taip nepakartojamas yra kiekvieno autistiško vaiko kelias į gyvenimą. Svarbu, kad juo būtų einama. Svarbu nestovėti vietoje, ieškoti ir bandyti. Kuo daugiau duosite, tuo daugiau gausite.

PAGALBA

Kada galima ką nors įtarti? Čia pateikiame keletą požymių, kuriuos pastebėjus reikėtų kreiptis į specialistus:
– iki 6 mėnesių – nepastebite didelės šypsenos ar kitokios šiltos, džiugios išraiškos.
– iki 9 mėnesių – nekartoja suaugusių skleidžiamų garsų, šypsenos ir kitokių veido išraiškų.
– iki 12 mėnesių – neguguoja ar kitaip skleidžia garsus.
– iki 16 mėnesių – netaria žodžių.
– iki 24 mėnesių – neištaria prasmingos dviejų žodžių frazės (nebent mėgdžiodamas ar kartodamas).
– bet kuriame amžiuje – bet koks kalbos, gugavimo ar socialinių įgūdžių praradimas.
(paimta iš „First Signs” )

Kilus įtarimui dėl vaiko raidos, reikėtų, gavus savo pediatro nukreipimą, kreiptis į artimiausią Ankstyvosios korekcijos centrą (dar kitaip juos vadina ankstyvosios reabilitacijos kabinetais). Šie centrai dažniausiai yra prie vaikų ligoninių ir poliklinikų.

Korekcijos centro specialistų komanda remiantis informacija gauta iš tėvų bei atliktais vaiko stebėjimais nustatys vaiko diagnozę. Kairėje puslapio pusėje pateikiame diagnostikos kriterijus, kurie yra naudojami nustatant autistinio spektro diagnozes. Primename, kad tai specifiniai diagnostikos įrankiai. Juos naudoti gali tik apmokyti specialistai. Kitaip tariant – patys savo vaiko nediagnozuokite – palikite tai specialistams.

Jei įtarimai bent kiek pasitvirtintų, derėtų nuvažiuoti į Vaiko Raidos Centrą Vilniuje (info tel. 85 212 55 23). Pirmą kartą nuvažiavus, pirminėje konsultacijoje centro specialistas įvertins sutrikimą ir pasiūlys atvažiuoti gilesniam ištyrimui. Tiesa, jei nesate vilniečiais, gali tekti kiek palaukti eilėje. Tas gilesnis ištyrimas trunka kelias savaites. Atvažiavus, yra sudaromos sąlygos su vaiku palatoje nakvoti ir vienam iš gimdytojų (nebūtinai mama – gali būti ir tėtis). Per tas kelias savaites galutinai nustatoma diagnozė ir duodamos rekomendacijos tolesnei pagalbai.

Kitas analogiškas centras yra Kaune. Tai Kauno vaiko raidos klinika “Lopšelis” (informacijos telefonas (8-37) 26 04 25).

Kas toliau? Čia viskas priklauso nuo to kur gyvenate ir kokie specialistai jums yra pasiekiami.

Galite vesti į logopedinį darželį. Arba vedžioti privačiai pas logopedą.

Vilniuje yra Rudolfo Štainerio Gydomosios Pedagogikos Centras. Pabandykite kreiptis. Kai kurie tėvai yra patenkinti jo teikiama pagalba.

Lietuvoje yra susikūrusi asociacija „Kitoks vaikas”. Ji vienija tėvus teikiančius savo vaikams turintiems raidos sutrikimų intensyvią terapiją (ABA).

Kol vaikui nesukanka 4 metai, Jūs galite lankytis artimiausiame Ankstyvosios korekcijos centre (po 18 atėjimų per kalendorinius metus). Kas metai galite vėl važiuoti į Vaiko raidos centrą (kelios savaitės į metus).

 

 

Sužinoję diagnozę, pasidomėkite galimybe gauti vaikui neįgalumą (anksčiau vadinome „invalidumu”). Vaiko sutrikimas ir jo gydymas Jums tikrai kainuos, tad ta parama, kurią pavyks išsirūpinti – pravers. Nuo 2004 metų balandžio 1 dienos įsigalioja naujasis Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymas. Šiuo metu galioja Neįgalumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašas (2010 m. vasario 22d. redakcija). Dabar į neįgaliųjų sąrašą jau įtrauktas įvairiapusis raidos sutrikimas.

Neįgalumo lygis nustatomas pagal DISC įvertinimo rezultatus (iki 5 metų amžiaus) arba pagal Barthelio indeksą (vyresniems). Barthelio indeksas yra sudarytas iš 10 veiksnių: maitinimosi, judėjimo, asmens higienos, tualeto, maudymosi, vaikščiojimo, lipimo laiptais, rengimosi, tuštinimosi bei šlapinimosi kontrolės. Kiekvienas veiksnys vertinamas balais: 0 – nesugeba atlikti, 5 – atlieka su pagalba, 10 – atlieka visiškai savarankiškai.

Svarbu suprasti, kad niekas nieko už jus nepadarys – viską reikia surasti, sužinoti, išsiaiškinti, nuspręsti… patiems.

Kuo daugiau domėkitės šiuo sutrikimu ir bandykite visokias priemones, prie kokių tik pavyksta prieiti. Šiame tinklapyje yra nemažai nuorodų į įvairias pagalbos priemones. Tiesa tos nuorodos kaip taisyklė angliškos arba geriausiu atveju rusiškos. Su laiku pačiame tinklapyje mes pateiksime trumpus tų pagalbos būdų aprašymus.

Šis tinklapis – tik nedidelė pagalba pradiniam susiorientavimui. Autizmo spektras yra labai įvairus – ne veltui vadinamas įvairiapusiu raidos sutrikimu – tos priemonės, kurios padės Jūsų vaikui, gal būt netiks jokiam kitam. Ieškokite savo individualaus kelio.

O jei surasit ką naujo – prašom pasidalinti savo patyrimu – mielai jūsų patirtį paskelbsime šiame tinklapyje.