Ūminis gastritas

Ūminį gastritą sukelia egzogeniniai veiksniai, dažniausiai žalingas maistas. Gastrito priežastimi gali būti alkoholis, apgedę maisto produktai, toksikoinfekcija, kai kurie medikamentai, įvairios toksinės medžiagos. Kai kuriais atvejais gastritas atsiranda nuo terminių dirgiklių ar per didelio maisto kiekio. Persivalgymas, skubus šalto ar karšto maisto rijimas pakenkia gleivinei. Padidėjus jautrumui, daugelis maisto produktų, ypač baltymai, gali būti alerginio gastrito priežastimi. Pastarąjį dažniau sukelia pieno produktai, kiaušiniai, kiauliena, žuvis. Sergant tymais, skarlatina, difterija, dėmėtąja šiltine ir kitomis užkrečiamosiomis ligomis, gali išsivystyti simptominis gastritas.

Patologinė anatomija. Skrandžio gleivinė parausta, paburksta, išsiplečia kapiliarų tinklas, gleivinė, ypač apie kraujagysles, infiltruojasi. Jos paviršiuje aptinkama daug gleivių, sunkesniais atvejais ir fibrinu padengtų erozijų.

Klinika. Ligoniai skundžiasi apetito stoka, kartais net pasibiaurėjimu maistu, blogu skoniu burnoje, sunkumu, pilvo išpūtimu ir skausmu skrandžio srityje, atsirūgimu, rėmeniu, pykinimu, neretai ir vėmimu. Sunkesniais atvejais gali būti galvos svaigimas ir skausmas.

Ligonio veidas išbalęs, būna prakaitavimas, sunkesniais atvejais— pakilusi temperatūra. Liežuvis apsinešęs, kartais sausas. Pilvas neretai būna papūstas, spaudžiant po krūtine ligonis jaučia skausmą. Sergantysis vemia suvalgytu maistu, neretai su gleivių ir tulžies priemaiša. Sunkiais atvejais vėmimas gali kartotis. Skrandžio sultyse neretai nustatoma padidėjęs bendras rūgštingumas, daug gleivių, kartais tulžies, maisto produktų liekanų, padidėjęs neutrofilinių leukocitų kiekis.

Sunkesniais atvejais pakitimų gali būti ir kituose organuose. Uždegimui perėjus į žarnyną, prasideda viduriavimas. Pulsas padažnėja, jo pilnis mažėja, kraujospūdis krinta. Labai sunkiais atvejais dėl smarkiai nukritusio kraujospūdžio gali išsivystyti kolaptoidinė būklė. Kraujyje gali padidėti leukocitų kiekis, pagreitėti eritrocitų nusėdimas.

Ligos simptomai išryškėja po vienos kitos ar keleto valandų po valgio. Kuo žalingesni maisto produktai, tuo procesas prasideda anksčiau. Dažniausiai po vėmimo būklė palengvėja, ir ligos požymiai palaipsniui išnyksta. Neretai per 2—4 dienas ligonis pasveiksta. Ilgiau sergama, prisidėjus komplikacijoms. Ilgas ir sunkus vėmimas apsprendžia chloropeniją ir sunkią būklę, kartais net konvulsijas. Toksikoinfekcija gali sukelti enterokolitą ir kitas komplikacijas. Ūminis gastritas ilgiau užtrunka, kai jis prasideda, esant lėtiniam, nors ir latentiniam gastritui.

Diagnozė. Būdingais atvejais pats ligonis nurodo ligos priežastį, ir diagnozę lengva nustatyti. Reikia išaiškinti, kas skrandžiui daugiau pakenkė: mechaninis, terminis, toksinis, infekcinis ar alerginis dirgiklis. Sergant alerginiu gastritu, gali būti eozinofilija, odos išbėrimas. Suvalgius netinkamo maisto, gali išsivystyti ūminis cholecistitas, pankreatitas arba apendicitas. Pastaruoju atveju esti būdinga skausmo lokalizacija, pakyla temperatūra, kraujyje greitai didėja leukocitų skaičius. Ūminiam cholecistitui taip pat būdinga žymi leukocitozė, bet skausmas lokalizuojasi daugiau tulžies pūslės srityje, liga užtrunka ilgesnį laiką. Pankreatitas pasižymi sunkiu ligos vaizdu, juosiančiu skausmu pilvo plote, diastazės, lipazės ir proteolitinių fermentų suaktyvėjimu kraujyje. Flegmoninio gastrito atvejais būna sunki ligonio būklė, aukšta temperatūra, leukocitozė, didelis eritrocitų nusėdimo pagreitėjimas.

Gydymas. Atsiradus pirmiesiems simptomams, plaunamas skrandis šiltu vandeniu ar 0,5% sodos tirpalu; esant reikalui, duodama paleidžiamųjų. Jei ligonis, prieš atvykdamas į gydymo įstaigą, visą turinį išvėmė, plauti skrandį nėra prasmės. Pirmomis dienomis būtina laikytis griežtos dietos, sunkiais atvejais—1—2 dienas lovos režimo. Pirmą dieną ligonis turi badauti. Leidžiama gerti tik arbatą su citrina, vaisių sultis. Sekančią dieną galima valgyti kisielių, klijingas perkoštas sriubas, vėliau košes, džiuvėsius ir kitą lengvai virškinamą maistą. Lengvą gastritą galima gydyti vien dieta.

Skausmui sumažinti naudojamas papaverinas, skrandžio sritis šildoma termoforu. Kartojantis vėmimui ir viduriavimui, skysčių trūkumui pašalinti po oda suleidžiama fiziologinio tirpalo; išsivysčius chloropenijai, į veną švirkščiama natrio chlorido tirpalo su gliukoze. Sunkiais atvejais kraujotakos nepakankamumui pašalinti skiriama kofeinas, strichninas, kordiaminas, esant reikalui,— efedrinas. Ligos reiškiniams praėjus, palaipsniui ligonis grįžta prie kasdieninio maisto. Pakilus temperatūrai, prisidėjus enterokolitui ar kitoms komplikacijoms, naudojami antibakteriniai preparatai ir kitos priemonės. Alerginis gastritas gydomas antialerginiais medikamentais, uždraudžiama vartoti jį sukeliančius maisto produktus.

Prognozė. Gastrito prognozė paprastai gera. Ūminiam gastritui dažniau kartojantis, gali išsivystyti lėtinis procesas.

Profilaktika. Paprasto ūminio gastrito galima išvengti, naudojant tik nesugedusius maisto produktus, nepersivalgant, vengiant didesnio kiekio alkoholinių gėrimų. Esant latentiniam gastritui, staigų paūmėjimą gali sukelti net nedidelis nusižengimas dietai. Todėl jo gydymas apsaugo nuo paūmėjimo. Alerginio gastrito atvejais reikia vengti tų maisto produktų, kuriems organizmas yra įsijautrinęs, taikyti antialerginį gydymą.

Paskelbta Ligos, negalavimai ir kova su jomis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.