Paprastai opa aptinkama apatiniame stemplės trečdalyje. Dažniausiai ji esti viena, retais atvejais būna keletas įvairaus dydžio ir gilumo opų. Šia liga gali sirgti vaikai, tačiau daugiausia serga suaugusieji, ypač daug išgeriantieji; neretai kartu esti opa skrandyje ar dvylikapirštėje žarnoje. Opos dažniausiai išsivysto dėl regurgitacijos iš skrandžio ir gleivinės susivirškinimo, t. y. dėl tų pačių priežasčių, kaip ir kai kurios ezofagito formos. Dėl dirginimo atsiradus erozijai, stemplė pasidaro dar mažiau atspari susivirškinimui; toje vietoje ir vystosi opa. Ligą gali skatinti kardiospazmai, sulaikantys skrandžio turinį stemplėje, ir stemplės angiospazmai, kurių atveju susidaro neatsparūs dėl sutrikusios kraujotakos ir mitybos gleivinės ploteliai.
Klinika. Kartais ligoniai niekuo nesiskundžia arba savo negalavimus sieja su skrandžio susirgimu. Dažnai sergantieji jaučia graužimą ir skausmą viršutinėje pilvo srityje, už krūtinkaulio ar net tarp menčių. Skausmas juntamas ryjant dirginantį maistą; kartais jis neturi ryšio su valgymu, priklauso vien nuo regurgitacijos iš skrandžio ir juntamas išalkus, naktį ar bet kuriuo kitu metu. Dėl funkcinių sutrikimų gali prisidėti disfagija, atsirūgimai, vėmimas ar kraujavimas iš opos. Kartais ligonis kraują išvemia, o kartais nuryja; pastaruoju atveju kraujavimą atskleidžia tik išmatų tyrimas. Liga gali komplikuotis anemija, kacheksija; ligonis gali mirti dėl opos perforacijos į gretimus organus (tarpusienį, aortą, bronchus, pleuros ertmę). Per ilgesnį laiką iš opos gali išsivystyti vėžys.
Ligos eiga lėtinė; būdingi ligonio būklės pagerėjimo ir pablogėjimo periodai. Opa neretai užgyja; prasidėjus komplikacijoms, ligonis gali mirti.
Diagnozė nustatoma, remiantis rentgenologiniu tyrimu ir ezofagoskopija. Sudėtingais atvejais atliekama biopsija.
Gydymas. Nesant kitos virškinimo organų patologijos, rekomenduojamas švelnus, lengvai sukramtomas, ne per šaltas ir ne per karštas maistas. Negalima vartoti alkoholio, gryno medaus, sūrių valgių, aštrių prieskonių, kurie, dirgindami pažeistą gleivinę, palaiko opinį procesą. Iš medikamentų skiriama sidabro nitratas, papaverinas, atropinas ir kiti preparatai, vartojami opinės ligos ir ezofagito atvejais. Opą galima gydyti 5—10% sidabro nitrato tirpalo tepimais, kontroliuojant ezofagoskopu. Esant padidėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui, skiriamas vikalinas ir kiti preparatai, naudojami opinei liga gydyti. Šioms priemonėms negelbstint, taikomas chirurginis gydymas.