Svarbiausias radikulito požymis – veriantis skausmas. Kur konkrečiai skaudės, priklauso nuo to, kurioje vietoje pažeistas stuburas.
Kaklo radikulitui būdingi stiprūs kaklo ir pakaušio skausmai. Atskirais atvejais nuo kaklo radikulito kenčiančiam žmogui svaigsta galva, suprastėja klausa, einant pradedama svirduliuoti. Kaklo ir pečių radikulitas pasireiškia kaustančiais kaklo, pečių ir rankų skausmais. Krūtinės radikulito atveju – skausmas priepuoliais tarsi apjuosia visą krūtinės ląstą. Ir, galiausiai, labiausiai išplitusi radikulito atmaina – juosmens ir kryžmens radikulitas. Tai būtent toji negalia, kai negali nei atsisėsti, nei atsistoti. Tuomet nugarą ima skaudėti pragariškai, ypač vaikštant ar mėginant pasilenkti.
Jeigu jums nugarą nudiegė aštrus skausmas, kreipkitės į neurologą. Svarbiausia gydytojo užduotis – atpažinti radikulitą tarp visų kitų ligų, kurios gali sukelti panašius skausmus. Jus išklausęs ir apžiūrėjęs gydytojas būtinai išrašys siuntimą rentgenologiniam stuburo tyrimui. Tai vienintelis būdas nustatyti, kaip labai ir kokioje vietoje stuburas pažeistas.
MITYBA
Sergant radikulitu, rekomenduojama valgyti daug vaisių ir daržovių, nes juose gausu labai reikalingų B grupės vitaminų, turinčių specifinį poveikį impulsams, plintantiems nerviname audinyje. Organizmui lengviausia pasisavinti B grupės vitaminus, esančius vaisių ir daržovių sultyse.
* Morkų sultis, kurios palankiai veikia visą organzimą, malšina uždegiminius procesiis, pagerina audinių mitybą, suteikia energijos, padidina atsparumą ligoms, valo kepenis. Galimą išgerti iki 3 1 per dieną.
* Agurkų sultis, kurios stiprina organizmą, ypač kaulus ir kremzles, o svarbiausia (sergant radikulitu) – skatina šlapimo ir druskų pasišalinimą iš organizmo.
* Burokėlių sultis, kuriose yra daug geležies ir natrio, bet mažai kalcio. Toks kalcio ir natrio santykis labai svarbus radikulito profilaktikai ir gydymui.
* Citrinos sultis, kurios tirpdo organizme esančias druskas ir aprūpina jį vitaminu C, kuris pagerina kitų vitaminų pasisavinimą ir tokiu budu padeda priešintis ligai.
* Petražolių sultis, kuriose yra neapsakomai daug vitaminų ir mineralinių druskų.
* Beržų sula. Šviežią beržų sulą geriama po stiklinę du kartus per dieną, likus pusvalandžiui iki valgymo. Veikia antiuždegimiškai, padeda išvalyti iš kraujo šlapimo rūgštį.
* Didžiosios dilgėlės lapų sultys. Šviežius didžiosios dilgėlės lapus nuplauname, susmulkiname ir iš jų išspaudžiame sultis. Geriame po trečdalį stiklinės tris kartus per dieną, praėjus 1 valandai po valgymo. Dilgėlių sultys suaktyvina pagrindinę medžiagų apykaitą, padeda normalizuoti bei skatina kraujodaros procesus. Gydymo kurso trukmė – 2 savaitės; kursą galima pakartoti ne anksčiau kaip po 10 dienų pertraukos.
* Kvapiųjų salierų sultys. Saliero šaknį nulupame, nuplauname, su smulkiname ir išspaudžiame sultis. Geriame po trečdalį stiklinės du kartus per dieną, po valgio. Šviežios salierų sultys veikia antiuždegimiškai, spartina skysčių pertekliaus šalinimą iš organizmo, neleidžia rastis tinimams.
* Arbūzų sultys paprastai vartojamos kartu su minkštimu. Arbūzų sulčių geriama po 300-400 mililitrų tris kartus per dieną, prieš valgi. Padeda šalinti skysčių perteklių iš organizmo, neleidžia atsirasti pabrinkimams, normalizuoja išskiriamąją inkstų funkciją.
