Nors prieširdžių virpėjimas ir yra labai plačiai paplitęs sveikatos sutrikimas, jį patiriantys žmonės skiria mažai dėmesio apsisaugojimui nuo šios ligos sukeliamo pavojaus gyvybei.
Kaip atpažinti prieširdžių virpėjimą?
Prieširdžių virpėjimas yra labai paplitęs širdies ritmo sutrikimas, todėl tikėtina, jog asmenys, retai besitikrinantys sveikatą arba jaučiantys žemiau išvardintus simptomus, dažnai net neįtaria, jog taip pat priklauso vienam procentui visos populiacijos, patiriančios prieširdžių virpėjimą.
Dažnai šis sutrikimas yra nejuntamas, tačiau kai kurie jo simptomai yra pastebimi ir be specialių tyrimų. Jeigu pastebite, jog Jus dažnai kankina galvos svaigimas ar alpimas, nuolatinis nuovargis, dusulys, aktyvesnės fizinės veiklos metu patiriate silpnumą, ir jaučiate, jog širdis dažnai plaka neritmiškai – vertėtų apsilankyti pas gydytojus ir išsiaiškinti, ar šie simptomai nerodo esančio prieširdžių virpėjimo.
Prieširdžių virpėjimo rizikai didelę įtaką daro asmens amžius, skydliaukės veikla, padidėjęs kraujospūdis, cukrinis diabetas, dažnas alkoholio vartojimas. VUL Santariškių klinikų kardiologijos ir angiologijos centro direktorius profesorius Audrius Aidietis pabrėžia, jog šis sutrikimas iš tiesų aktualus daugybei žmonių: „Prieširdžių virpėjimas yra pats dažniausias širdies ritmo sutrikimas, skirtingai paplitęs įvairiose amžiaus grupėse. Jį patiria iš viso maždaug 1 proc. gyventojų, o perkopusiųjų 80 metų amžiaus grupėje nustatoma net 90 proc. prieširdžių virpėjimo atvejų. Manoma, jog per ateinančius 30 metų prieširdžių virpėjimo dažnumas išaugs tris kartus.“
Koks pavojus gresia gyvybei esant prieširdžių virpėjimui?
Prieširdžių virpėjimas, kaip ir kiti sveikatos sutrikimai, sukelia nemalonius, o neretai ir pavojingus reiškinius. „Prieširdžių virpėjimas blogina gyvenimo kokybę – atsiranda nemalonūs pojūčiai širdies plote, juntami širdies plakimai, galvos svaigimas, prasčiau toleruojamas fizinis krūvis, dažnai kankina nerimo jausmas, – teigia privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytoja kardiologė habil. dr. Alicija Danguolė Dranenkienė. – Dėl prieširdžių virpėjimo gali išsivystyti širdies veiklos nepakankamumas. Vis dėlto vienas svarbiausių ir pavojingiausių neigiamų prieširdžių virpėjimo poveikių yra trombų susidarymas širdyje. Dėl neritmingų prieširdžių susitraukimų, kairiajame prieširdyje (90 proc. atvejų kairiojo prieširdžio ausytėje) susidaro kraujo krešuliai, kurie atitrūkę kraujo tėkmės yra nunešami į smegenis ar kitus vidaus organus ir užkemša jų kraujagysles. Taip sukeliamas smegenų insultas ar sisteminė vidaus organų ar galūnių kraujagyslių embolija. Anot medikės, pavojingiausia yra tai, kad PV simptomai gali būti nejuntami, tačiau insulto grėsmė pacientui yra labai didelė.
Profesorius A. Aidietis teigia: „Prieširdžių virpėjimas maždaug 5 – 6 kartus padidina riziką patirti insultą. Tai labai didelė grėsmė gyvybei, nes ištikus insultui, net 25 proc. ligonių miršta per pirmąjį mėnesį ir 25 proc. – per pirmuosius metus. Tai reiškia, kad per metus miršta 50 proc. žmonių, kuriuos ištiko insultas, o likusiųjų 60 proc. išgyvenusiųjų tampa neįgalūs.“
Anksčiau – sunkiai išvengiama, dabar – įmanoma apsisaugoti!
Mokslui žengiant inovacijų keliu, atsiranda vis daugiau ir daugiau galimybių apsaugoti žmonių sveikatai. Skyrus pakankamai dėmesio savo sveikatai, galima sumažinti pavojaus gyvybei ir neįgalumo riziką.
Prieširdžių virpėjimo gydymo metu siekiama dviejų tikslų: apsisaugoti nuo komplikacijų, tokių kaip insultas ar širdies veiklos nepakankamumas, ir palengvinti pačių širdies ritmo sutrikimų sukeliamus simptomus.
Kaip apsisaugoti nuo insulto esant prieširdžių virpėjimui?
Tiems, kuriems rūpi savos sveikatos būklė ir gyvenimo kokybė, nereikia priminti, jog būtina gyvybę ir sveikatą saugoti. Tad ką turėtų daryti prieširdžių virpėjimą patiriantys pacientai, norintys išvengti dar rimtesnių sveikatos pablogėjimų?
„Insulto rizika, sergantiems prieširdžių virpėjimu, priklauso nuo rizikos veiksnių (širdies nepakankamumas, arterinė hipertenzija, vyresnis amžius, cukrinis diabetas, buvęs insultas). Kuo jų daugiau – tuo didesnė tikimybė patirti insultą “, – teigia kardiologė A. D. Dranenkienė.
Kardiologas A.Aidietis prieširdžių virpėjimą patiriantiems asmenims rekomenduoja saugotis nuo insulto, naudojant atitinkamas medicinines priemones, užtikrinančias maksimalią įmanomą apsaugą. „Kai kalbame apie prieširdžių virpėjimą, visų pirma turime galvoti apie galvos smegenų apsaugą. Pasirodo, daugiau nei dviejų trečdalių insultų, kurie gali įvykti esant prieširdžių virpėjimui, galima išvengti. Vadinasi, tiek žmonių galima apsaugoti, taikant tinkamą gydymą ir profilaktikos priemones, – teigia prof. A. Aidietis“.
Apsaugai nuo prieširdžių virpėjimo komplikacijų dauguma jį patiriančių pacientų turėtų nuolat vartoti kraujo krešumą mažinančius vaistus – antikoaguliantus. Prieširdžių virpėjimo sukeliamų simptomų mažinimui individualiai parenkama arba tinkamo širdies ritmo palaikymo, arba širdies susitraukimo dažnį retinantys vaistai.
„Vertėtų nepamiršti, teigia A. D. Dranenkienė, jog būtina vartoti pakankamai skysčių, ypač karštą dieną, esant paplūdimiuose, pirtyse. Netekus daug skysčių, kraujas sutirštėja, o neatstačius tinkamo skysčių balanso, trombų susidarymo pavojus gali padidėti. Apskritai svarbu tinkamai ilsėtis, maitintis, fizinės veiklos krūviai, tačiau tai mažiau svarbu saugantis prieširdžių virpėjimo sukeltų insultų.“
Ilgalaikis profilaktinis gydymas antikoaguliantais
Insulto ar kitų su prieširdžių virpėjimu susijusių komplikacijų profilaktikai jau daugiau kaip 50 metų yra vartojami vaistai – vitamino K antagonistai. Jie insulto riziką sumažina 64% lyginant su placebu. Tačiau dėl šių vaistų savybių (poreikio nuolat sekti kraujo krešumą darant kraujo tyrimus, padidėjusiuos kraujavimo grėsmės, vaistų sąveikos, dietos apribojimų) tik 50% tinkamų pacientų jį vartoja nuolat ir tik 25% jų vaistus vartoja kokybiškai.
Prieš du mėnesius Europos vaistų komisija įteisino naują vaistą, apsaugantį nuo insulto, esant prieširdžių virpėjimui, ir tai iš esmės keičia daugybės pacientų ir jų artimųjų gyvenimus bei pagaliau suteikia galimybę į ateitį žvelgti ramesniu žvilgsniu. Šis vaistas net 77 proc. sumažina insulto riziką bei yra saugesnis ir patogiau vartojamas.
Jei sergate prieširdžių virpėjimu ar patiriate aukščiau išvardintus simptomus – kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar kardiologą. Įsitikinkite, ar Jums reikalingas gydymas antikoaguliantais, ir ar Jums skiriamas gydymas yra tinkamas.
