Skip to content

Apie egzotinius vaisius

    Nuo gausybės egzotiškų vaisių tiesiog raibsta akys, o negirdėtus jų pavadinimus sunku įsiminti. Žinančių, kokiomis gydomosiosmis savybėmis pasižymi šie vaisiai, nėra nedaug.

    Kumkvatas. Tai miniatiūrinis apelsinas, kitaip dar vadinamas kinkanu. Jis priskiriamas prie citrusinių vaisių. Kumkvatas vadinamas gamtiniu antibiotiku, prieš kurį neatsispiria viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Vaisiuose esantys eteriniai aliejai pasižymi stipriu antibakteriniu poveikiu. Nubudę po  audringo vakarėlio pabandykite suvalgyti kelis kumkvatus – jie nuo pagirių padės ne blogiau už bet kokį vaistinėje įsigytą preparatą.

    Ličiai. Rausvos spalvos  ir ovalo formos vaisiai dygliuota odele. Šviesus, želė pavidalo kininės slyvos minkštimas  lengvai atsiskiria nuo luobelės, jo gaivinamai saldus skonis šiek tiek primena vyną. Tamsi, stamboka sėkla, esanti skaidriame vaisiaus minkštime, primena laukinio gyvūno akį. Ne veltui kinai savo mėgstamą vaisių pavadino drakono akimi. Šiuose vaisiuose gausu augalinės kilmės baltymų, pektinų, kalio, magnio ir vitamino C.

    Mangostinas. Šis vaisius tarsi turėtų būti artimu mango giminaičiu. Bet iš tiesų taip nėra. Pagal dydį jis prilygsta churmai, iš daugelio kitų egzotiškų vaisių išsiskiria tamsiai violetiniu atspalviu. Tvirtos žievės storis kartais siekia centimetrą. Valgyti mangostiną labai patogu, reikia tik perpjauti per pusę ir turinį išskobti šaukšteliu. Saldus minkštimas turi šiek tiek aitroką prieskonį. Vaisius puikiai atgaivina ir numalšina troškulį. Šis vaisius neturi lygių kovoje su kosuliu. Be to, nesvarbu, kokia kosulio kilmė – bronchitas, pneumonija ar kita plaučių liga. Bet kokiu atveju mangostinas palengvins ligonio būklę.  Tik svarbu tinkamai paruošti antpilą.

    Pomelas. Tai pats didžiausias citrusinių šeimos atstovas. Šio vaisiaus skersmuo gali siekti 30 cm, o svoris 10 kg. Gelsva ar žalsva, pastorinta vaisiaus viršūnėlės žievė skiria jį nuo greifruto. Spręsti apie vaisiaus sunokimo laipsnį pagal spalvą negalima, rinktis pomelą reikėtų panašiai kaip moliūgą – pagal kvapą. Juo aromatingesnis – tuo labiau prinokęs ir saldesnis. Viduje pomelo skiltelės viena nuo kitos atskirtos lygiomis plokštelėmis, kurios šiek tiek karstelėję, todėl jas geriau pašalinti. Bet atskirti skilteles nuo pertvarėlių kur kas lengviau nei greifrutų. Dideliame vaisiuje yra daug įvairiausių mineralinių medžiagų ir vitaminų, bet daugiausiai askorbininės rūgšties. Be to, puikus eterinių aliejų ir vitamino C derinys, galintis apsaugoti organizmą nuo virusinių susirgimų. Šis vaisius, tikriausiai, sudomins norinčius sublogti – pomelas turi  unikalų  lipolitinį fermentą, gebantį skaidyti riebalus. Todėl vaisius laikomas privalomu daugybės dietų komponentu.

    Komentaras

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *