Ūminis cholangitas

Patologinė anatomija. Uždegimas vystosi intrahepatmiuose tulžies latakuose, ypač prekapiliarinėje srityje. Neretai kartu būna ir serozinis hepatitas arba cholangohepatitas.

Etiologija ir patogenezė. Liga kyla dėl tų pačių priežasčių, kaip ir cholecistitas. Svarbus vaidmuo priklauso iš kasos latakų ir dėl duodenobilijinio refliukso iš dvylikapirštės žarnos patekusiems fermentams, ypač proteolitiniams. Pastarieji pažeidžia tulžies latakus ir paruošia dirvą infekcijai. Vienais atvejais fermentiniai ir infekciniai veiksniai daugiau žaloja tulžies pūslę, kitais — tulžies latakus. Dažniau serga moterys, ypač pagyvenusios.

Klinika. Ligoniai skundžiasi dideliu karščiavimu, kepenų srities skausmu, silpnumu, blogu apetitu, kartais pageltimu. Temperatūra pakyla iki 39° ir aukščiau, nors pirmomis ligos dienomis ji gali būti subfebrili. Sunkiais atvejais krečia šaltis ir esti remituojanti arba intermituojanti temperatūra. Apžiūrint ligonį, dažnai pastebima gelta. Pilvas neretai papūstas, kepenys kiek padidėjusios, palpuojant skausmingos. Sunkiais atvejais daugiau ar mažiau padidėja blužnis. Tulžies C porcijoje regėjimo lauke aptinkama 30—40 ir daugiau leukocitų, kartais krūvelėmis, ir įvairių bakterijų. Tiriant kvėpavimo organus, dešiniajame pleuros sinuse galima aptikti eksudato. Kraujui būdinga leukocitozė, pagreitėjęs eritrocitų nusėdimas, padidėjęs bilirubino kiekis. Šlapime padaugėja urobilinogeno.

Liga gali prasidėti staigiai arba išsivystyti per keletą dienų. Po vienos kitos savaitės ligonis pradeda taisytis; kartais po kurio laiko liga recidyvuoja. Sergant recidyvuojančiu cholangitu, remisijos periodais temperatūra nukrinta iki normalios; neretai lieka gelta ir padidėjusios kepenys. Šiais atvejais per ilgesnį laiką gali išsivystyti bilijinė kepenų cirozė. Kartais vystosi pūlinis cholangitas, susidaro smulkūs dauginiai kepenų abscesai ar podiafragminis abscesas.

Prognozė priklauso nuo organizmo reaktyvumo ir infekcijos pobūdžio. Dalis ligonių visiškai pasveiksta, daliai išsivysto sunkios komplikacijos arba liga pereina į lėtinę formą.

Gydymas. Naudojami sulfanilamidai, tačiau geriau veikia biomicinas, tetraciklinas ir kiti plataus veikimo spektro antibiotikai. Kartais gali būti naudingi penicilinas ir streptomicinas. Ištyrus tulžies C porciją ir nustačius infekcijos jautrumą antibiotikams, skiriami veikliausi antibiotikai. Kaip pagalbinė priemonė gali būti panaudoti cardiaca ir vitaminai. Svarbią reikšmę turi dieta. Reikia vartoti maža riebalų, pakankamai angliavandenių. Recidyvams išvengti tokios dietos kurį laiką laikomasi ir ūminiam procesui praėjus.