Nutukimas — liga, išsivysianti dėl medžiagų apykaitos sutrikimo ir lydima padidėjusio riebalų kaupimosi organizme. Nutukimas gali būti pagrindine ir šalutine liga.
Etiologija ir patogenezė. Nutukimo etiologiją ne visuomet pavyksta išaiškinti, tačiau dauguma atvejų jis išsivysto dėl nuolatinio persivalgymo. Ligoniai nebūtinai suvalgo daugiau už kitus, tačiau jų suvartoto maisto kiekis viršija organizmo biologines reikmes. Turi reikšmę maisto pobūdis, sėdimas, mažai judrus gyvenimo būdas, padidėjęs apetitas. Žmonės, vartojantys kaloringą maistą (riebalus, alkoholį ir kt. ) ir greičiau tunka. Neabejotinas paveldėjimo vaidmuo. Paprastai šios ligos išsivystymui turi reikšmę etiologinių faktorių kompleksas, jų tarpe sutrikusi hormonų, vandens ir elektrolitų apykaita, nervų ir psichikos sutrikimai. Nutukimas dažniausiai pasitaiko po 30 metų amžiaus. Moterys juo serga dažniau, negu vyrai.
Nutukimo patogenezei neabe jotiną reikšmę turi hipofizinės, diencefalinės srities, eilės endokrininių liaukų, taip pat smegenų žievės ir vegetacinės nervų sistemos pakitimai, tačiau jų vaidmuo dar ne visais atvejais pakankamai išaiškintas. Remiantis patogenetiniais požymiais, skiriama alimentinė, endokrininė ir smegeninė nutukimo formos. Nutukimas atsiliepia visos eilės vidaus organų funkcijai. Daugiausia nukenčia kraujotakos ir kvėpavimo sistemų funkcija. Įrodyta, kad daugeliu atvejų, sergant nutukimu, esti pažeista vandens ir druskų apykaita. Greitas ligonių svorio kritimas gydant pirmiausia yra susijęs su vandens netekimu, bet ne su riebalinio audinio sumažėjimų.
Patologinė anatomija. Gausus riebalų susikaupimas būna poodiniame ląstelyne, taukinėje, subpleuriniame ir mediastininiame ląstelyne, apie inkstus ir kt. Širdis ir kiti organai (ypač kepenys, kasa) taip pat yra suriebėję. Kaupiantis riebaliniam audiniui, sunyksta šių organų parenchima, dėl to nukenčia jų funkcija.
Klinika. Nutukę asmenys dažniausiai skundžiasi greitu svorio augimu, nuovargiu, širdies plakimu, prekardiniu skausmu, dideliu prakaitavimu, dusuliu, vidurių užkietėjimu.
Labiausiai nukenčia kardiovaskulinė sistema. Dėl riebalų, kurie gausiai susikaupia po endokardu, tarp širdies raumens skaidulų ir pačiame raumenyje, tarp perikardo lapelių, padėties pakitimo (širdį iškelia aukštai esanti diafragma) labai sutrinka širdies funkcija. Jos tonai pasidaro duslūs, galima išgirsti ir funkcinį sistolinį ūžesį ties viršūne. Vystantis kairiojo skilvelio funkcijos nepakankamumui, antrasis tonas ties plautiniu kamienu pasidaro akcentuotas. Gali išsivystyti II—III° kraujotakos nepakankamumas. Elektrokardiogramai būdinga žemas voltažas visose derivacijose; gali būti įvairaus laipsnio ritmo, poliarizacijos ir repoliarizacijos sutrikimai, išsivystę dėl riebalinės miokardo distrofijos bei vainikinių arterijų aterosklerozės. Tiriant rentgenu, matoma pakilusi širdis (skersinė padėtis), stambiųjų kraujagyslių aterosklerotiniai pakitimai.
Nutukusiems asmenims neretai būna hipertenzija, tačiau gali pasitaikyti ir hipotoninis sindromas. Aukštai iškelta diafragma sumažina plaučių gyvybinį tūrį ir ventiliaciją, o tai sudaro palankias sąlygas bronchitui, židininei ir krupinei pneumonijai vystytis. Ligonių organizmo atsparumo sumažėjimas, kardiovaskulinės sistemos pakenkimas nulemia sunkią plaučių ir kitų nespecifinių ligų eigą. Ligonių apetitas normalus arba padidėjęs. Skrandžio sulčių rūgštingumas paprastai normalus, bet gali būti ir padidėjęs. Dažnai pasitaiko vidurių užkietėjimas, meteorizmas, nustatomas hemarojus. Kepenys dėl suriebėjimo ir kraujotakos nepakankamumo (hipostazės) padidėjusios; neretai pasitaiko kalkulinis cholecistitas. Ligoniai linkę sirgti inkstų akmenlige; dėl sumažėjusio organizmo atsparumo (ypač moterims) neretai prisideda infekcinės šlapimtakių ligos. Esant dideliam kraujotakos nepakankamumui, nustatoma hipostatįnė proteinurija ir mikrohematurija. Vyrams sumažėja lytinė potencija, moterims sutrinka menstruacijų ciklas. Nutukimas gali būti cukrinio diabeto priežastimi. Dėl kasos riebalinės infiltracijos gali sutrikti fermentinė jos funkcija.
Nutukęs žmogus pastoviai nešioja papildomą svorį. Tai atsiliepia kojų bei stuburo sąnariams ir kaulams. Ilgainiui kaulų sąnariniuose paviršiuose, kaulinėje sąnarių dalyje išsivysto distrofiniai ir hipertrofiniai pakitimai, o dėl to nukenčia jų judrumas, atsiranda skausmas. Dažnai išsivysto deformuojanti osteoartrozė, kuri gali būti įvairių neuralgijų priežastimi. Ligoniai labai prakaituoja. Dėl to maceruojasi oda, atsiranda egzema, furunkuliozė ir kt.
Paprastai nutunkama per ilgesnį laiką — tai lėtai progresuojanti nutukimo forma. Greitai progresuojančios formos atvejais ligonio kūno svoris per mėnesį priauga po 2—3 kg. Liga gali vystytis su remisijomis.
Diagnozė. Riebalai gali susikaupti difuziškai arba vieliškai (lipomatozė).
Tiriant nutukusį ligonį, reikia nustatyti nutukimo laipsnį, kurių yra 4: I — kai kūno svoris viršija reikiamą ne daugiau kaip 30%, II—nuo 30 iki 50%, III —nuo 50 iki 100% ir IV daugiau kaip 100%. Vieni ligoniai esti žvalūs, raudonskruosčiai, pilnakraujai, o kiti — išblyškę, su mažakraujystės požymiais. Pagal sergančiųjų išvaizdą, kai kurie autoriai nutukimą skirsto į 2 tipus: pletorinį ir aneminį. Toks nutukimo skirstymas ne visuomet atitinka tikrovę, nes išblyškusiam ligonini ne visuomet būna anemija.
Nutukimą reikia atskirti nuo eilės endokrininių ligų, pasireiškiančių nutukimo simptomais (adipozogenitalinės distrofijos, hipotireozės, hiperinsulinizmo, kiaušidžių funkcijos nepakankamumo), taip pat nuo dienceieilinio nutukimo.
Vertinant žmogaus kūno svorį, dažniausiai naudojamasi Brokos rodikliu: ūgis (centrimetrais) — 100. Gautas skaičius turi atitikti normalų to žmogaus kūno svorį. Tačiau šiuo rodikliu galima naudotis tiktai tais atvejais, kai tiriamojo ūgis yra 155—180 cm ribose. Dėl to tikslingiausia, nustatant normali žmogaus kūno svorį, naudotis specialiomis lentelėmis.
Gydymas. Geriausi rezultatai gaunami, apribojant ligonių maisto davinio džaulingumą angliavandenių ir riebalų sąskaita. Davinio džaulingumas apskaičiuojamas normaliam, o ne esamam ligonio kūno svoriui. Jis turi būti 10—30% mažesnis už džaulingumą, reikalingą normaliam svoriui. Mažinti džaulingumą reikia individualiai, nes eilė asmenų maisto apribojimą sunkiai toleruoja. Nutukusiems žmonėms ribojamas valgomosios druskos ir skysčių vartojimas. Skiriamas maistas, turintis didelę apimtį, bet mažą džaulingumą. Svarbu, kad ligoniai gautų pakankamai vitaminų, stimuliuojančių medžiagų apykaitos procesus. Naudingos kontrastinės dietos: ligonis, laikydamasis gulimo režimo, kartą per savaitę per visą dieną suvalgo 1000—1500 g obuolių arba žalių daržovių, arba išgeria iki 8 stiklinių pieno.
Labai svarbu laikytis higieninio maitinimosi režimo bei ritmo. Buvo bandymų nutukusius žmones gydyti visišku badavimu. Tačiau šis gydymo metodas nepasiteisino, nes svoris krinta ne dėl riebalinio audinio sumažėjimo, bet dėl didesnio baltymų ir skysčių išeikvojimo.
Teigiamai veikia sistemingas fizinis darbas, fizinė kultūra bei fizioterapinės procedūros. Vartojami apetitą mažinantys vaistai, kurie paprastai geriami prieš valgymą. Gydant medikamentais, reikia žinoti jų pašalinį veikimą. Sergant nutukimu, teigiamai veikia gydymasis kurortuose.
Prognozė. Ligos baigtis priklauso nuo nutukimo laipsnio ir komplikacijų. I ir II° nutukimo atvejais ligoniai paprastai žymesnių nusiskudimų neturi ir esti visiškai darbingi. Esant III ir IV°, ligoniams jau reikalingas ambulatorinis arba stacionarinis gydymas. Nutukę žmonės dažnai serga įvairiomis ligomis; šių ligų eiga būna sunkesnė.
Profilaktika. Nutukusių žmonių vaikams jau iš mažens reikia taikyti profilaktikos priemones. Jiems būtina laikytis higieninio ir dietinio režimo, užsiiminėti fiziniu darbu, sportu bei fizine kultūra. Draustinas nesaikingas alkoholio vartojimas.