Patologinė anatomija. Ligai būdingi degeneraciniai ir nekrobiotiniai kepenų ląstelių ir reaktyviniai mezenchimos pakitimai. Kartu esti fibrozė su fibroblastais, vystosi kologeninės skaidulos. Uždegiminis procesas pasižymi apvaliųjų ląstelių infiltracija tarpskiltinėje dalyje ir skiltelių periferijoje, periportine fibroze.
Etiologija. Lėtinis hepatitas priklauso polietiologinėms ligoms. Neretai jis išsivysto iš virusinio hepatito, kartais net praėjus kuriam laikui po ūminio proceso. Ūminis hepatitas pereina į lėtinį, veikiant įvairiems papildomiems veiksniams. Dažniau išsivysto lėtinis procesas, esant tulžies latakų diskinezijai, dažnai naudojant alkoholį ar žalingą maistą, neracionaliai maitinantis. Lėtinį uždegimą atskirais atvejais gali sukelti infekcinės ligos, pvz., tuberkuliozė, bruceliozė, aktinomikozė ir kt. Kartais ligą sužadina autoinfekcija, patekusi tulžies latakus, ypač tais atvejais, kai hepatitas susijęs su lėtiniu cholangitu. Kartais kepenims pakenkia grybų nuodai, hepatotoksiniai medikamentai (chloroformas, barbitūratai, atofanas, sulfanilamidai, tiosemikarbazonai, metiltestosteronas, tiouracilas), įvairios nuodingos medžiagos. Esant tulžies latakų diskinezijai, į smulkius tulžies latakėlius patekusios aktyvios kasos sultys pažeidžia ne vien latakus, bet ir kepenų parenchimą. Įvairios kilmės endogeninė ir egzogeninė intoksikacija gali būti lėtinio hepatito priežastimi. Atskirais atvejais alerginis faktorius gali turėti tam tikrą reikšmę. Praeinant ūminiam hepatitui, gali išsivystyti autoantikūniai, autohemoliziniai, kenksmingi eritrocitams ir kepenims.
Klinika. Ilgą laiką lėtai besivystantis procesas gali nepasireikšti jokiais simptomais. Anksčiau ar vėliau ligonis pradeda skųstis sunkumu ir skausmu kepenų plote, dispeptiniais sutrikimais, nervingumu, kartais odos niežėjimu.
Tiriant neretai pastebima sklerų pageltimas, nustatoma, kepenų padidėjimas, kiek padidėjusi blužnis. Temperatūra normali ar kiek pakilus. Išmatos pašviesėja (hipocholemija), šlapimas patamsėja, būna urobilinurija, kartais — ir bilirubinurija. Sutrinka kepenų funkcija. Kepenų funkciniai mėginiai ir baltymų mėginiai teigiami. Daugelis kepenų funkcinių mėginių nėra specifiniai tik lėtiniam hepatitui.
Žymių pakitimų nustatoma kraujyje. Padaugėja bilirubino, išsivysto disproteinemija, hipoproteinemija, sumažėja albuminų, padaugėja globulinų, ypač y globulinų. Pasikeičia kai kurių fermentų aktyvumas. Kiek padidėja serumo transaminazės aktyvumas.
Liga trunka mėnesius ir metus. Progresavimo greitis priklauso nuo papildomų veiksnių. Veikiant egzogeniniams ar endogeniniams toksinams, liga progresuoja greičiau; pašalinus žalingus veiksnius, procesas gali aprimti. Ligai progresuojant, anksčiau ar vėliau išsivysto kepenų cirozė. Kartais pasitaiko recidyvuojantis hepatitas. Recidyvai neretai būna susiję su fiziniu išvargimu, alkoholio vartojimu, nusižengimu dietai. Kartais recidyvą paskatina papildoma infekcija ar cholangitas.
Diagnozė. Diagnozė nustatoma, remiantis kepenų padidėjimu, gelta, kraujo pakitimais, kepenų funkciniais mėginiais. Abejotinais atvejais atliekama punkcinė biopsija. Viso organizmo ištyrimas leidžia lėtinį hepatitą atskirti nuo kepenų pakitimų, kurie būna, išsivysčius kraujotakos nepakankamumui, sergant hemolitine gelta, kepenų ar kasos vėžiu.
Gydymas. Ligonis neturi rūkyti, vartoti alkoholinių gėrimų ir valgyti netinkamų maisto produktų. Žalingiems veiksniams priklauso nesaikingas daugelio medikamentų, ypač atofano, sulfanilamidų, salicilatų, butadiono, aminazino, migdančiųjų ir kt., vartojimas.
Maistas turi būti pilnavertis. Ligonis privalo gauti reikalingą kiekį baltymų, angliavandenių, druskų ir vitaminų. Būtina sumažinti riebalų, ypač sunkiai virškinamų, kiekį, vengti maisto produktų, kurie turi daug cholesterino. Nepatariama vartoti aštrių prieskonių. Tinka 5 dieta. Išsivysčius cholangitui, indikuojami antibiotikai. Ligoniai turi vengti nebūtinai reikalingų vaistų, ypač dirginančių kepenų parenchimą.
Prognozė. Susirgimo pradžioje ligonis gali išgyti; vėliau galimas proceso aprimimas, nors kepenų funkcija pilnutinai neatsistato. Esant sunkesnei eigai, vystosi kepenų cirozė.
Profilaktika. Labai svarbu vengti žalingų toksinių medžiagų, ypač alkoholio. Nesant būtino reikalo, nereikia priiminėti kepenis dirginančių medikamentų. Rūpestingas virškinimo organų funkcinių sutrikimų, gastrito, gastroenterokolito, tulžies latakų ligų gydymas padeda apsaugoti kepenis nuo daugelio žalingų faktorių.